Pravažiavai sankryžą — greičio ribojimas baigėsi. Taip mano dauguma vairuotojų. Ir dažniausiai tai tiesa. Tačiau KET aiškiai nurodo: ne kiekviena sankryža panaikina greičio ribojimą. Yra konkrečios sąlygos — ir jei jos netenkinamos, ženklas „Ribotas greitis” galioja toliau, net jei sankryža jau liko už nugaros.
Bendra taisyklė: kada sankryža iš tikrųjų panaikina ribojimą
Pagal KET III skyriaus 5 punktą, draudžiamojo kelio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis” draudimas galioja nuo ženklo vietos iki artimiausios sankryžos — tačiau tik tokios, kuri pažymėta vienu iš šių ženklų:
- Pirmumo kelio ženklai (pvz., „Kelias su eismo pirmenybe”, „Duoti kelią”, „Stop”);
- „Lygiareikšmių kelių sankryža”;
- „Sankryža su šalutiniu keliu”;
- „Šalutinis kelias iš dešinės” arba „Šalutinis kelias iš kairės”;
- „Eismas ratu”.
Kitaip tariant: sankryža turi būti oficialiai pažymėta atitinkamu ženklu. Tik tokiu atveju ji baigia draudžiamojo ženklo galiojimo zoną.
Kada sankryža ribojimo NEPANAIKINA
Čia prasideda dalis, kurios daugelis vairuotojų nežino. Jei prie kelio yra privažiavimas prie verslo teritorijos, degalinės, privačios aikštelės ar kito objekto — tai KET prasme nėra sankryža, turinti pirmumo ar lygiareikšmiškumo ženklą. Tokia sankirta greičio ribojimo nepabaigė. Ženklas galioja toliau.
Tas pats galioja ir vadinamosioms „techninėms” sankirtoms — kai du keliai susikerta, bet nė vienas jų nepažymėtas pirmumo sistema. Jei vairuotojas tokią vietą laiko „sankryža” ir padidina greitį — jis vis dar pažeidžia ribojimą.
Ar to pakanka, kad pareigūnas surašytų protokolą? Taip — jei greičio matuoklis fiksavo viršijimą po tokios sankirtos, bet prieš oficialią ženkluotą sankryžą.
Gyvenvietės — atskira taisyklė
Gyvenvietėse galioja papildoma logika. Jei pažymėtos sankryžos nėra — greičio ribojimas galioja ne iki kitos nesančios sankryžos, o iki kelio ženklo „Gyvenvietės pabaiga”. Tai reiškia, kad mieste ar miestelyje nustatytas greičio ribojimas gali galioti per visą gyvenvietę, jei nėra oficialios sankryžos su pirmumo sistema.
Dar vienas specifinis atvejis — KET 6 punktas: jei ženklas „Ribotas greitis” pastatytas dar prieš įvažiuojant į gyvenvietę, jis galioja iki kelio ženklo „Gyvenvietės pradžia”. Ne iki sankryžos — o iki gyvenvietės ribos. Tai dažna situacija tarpmiestiniuose keliuose, kur greičio ribojimas įspėja apie artėjančią gyvenvietę.
Kaip ribojimas baigiasi be sankryžos
Greičio ribojimas gali baigtis ir be jokios sankryžos — šiais būdais:
- kelio ženklas Nr. 330 „Greičio ribojimo pabaiga”;
- kelio ženklas Nr. 336 „Apribojimų pabaiga” — jis panaikina visus draudimus iš karto (ženklus Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335);
- naujas ženklas Nr. 329 su kitokiu skaičiumi — pakeičia ribojimą, bet jo nepanaikina.
Ir tai — dar vienas dažnas nesusipratimas. Naujas greičio ribojimo ženklas su kitu skaičiumi nėra ankstesnio panaikinimas: jis tik pakeičia leistiną greitį nuo tos vietos toliau. Jei po 60 km/h zonos atsiranda 80 km/h ženklas — tai reiškia, kad 60 km/h zona baigėsi, bet tik dėl to, kad atsirado naujas ribojimas.
Praktinis patikrinimas prieš greitinant
Prieš didindami greitį po sankryžos, verta atsakyti į du klausimus: ar sankryža buvo pažymėta oficialiu pirmumo ar lygiareikšmiškumo ženklu? Ir ar po sankryžos nėra greičio ribojimo pabaigos ženklo ar naujo ribojimo?
Jei atsakymas į abu — ne, greičio ribojimas toliau galioja. Tai nėra teisinis niuansas ekspertams — tai kasdienė situacija daugelyje Lietuvos kelių, kur privažiavimai ir neženklintos sankirtos gali klaidinti vairuotojus.
Saugiausias variantas: laikykis ribojimo tol, kol pamatysi aiškų ženklą, kad jis baigėsi — ženklo Nr. 330, Nr. 336 arba „Gyvenvietės pabaigos”.
