Kuro sąnaudos greitkelyje priklauso ne tik nuo nuvažiuoto atstumo. Greitis, automobilio kėbulo tipas, bagažas ir net ant stogo pritvirtinta daiktadėžė gali pastebimai padidinti kelionės išlaidas.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad vairuotojai dažnai per daug pasitiki gamintojo deklaruojamomis kuro sąnaudomis, nors realiame kelyje jos gali būti visai kitokios.
Gamintojo nurodomos sąnaudos – tik orientyras
Automobilių gamintojų pateikiami kuro sąnaudų duomenys yra naudingi lyginant skirtingus modelius, tačiau jie nebūtinai parodo, kiek degalų automobilis sunaudos konkrečioje kelionėje.
„Gamintojo nurodomos kuro sąnaudos yra geras orientyras lyginant skirtingus automobilius tarpusavyje, tačiau jos nebūtinai parodo, kiek automobilis naudos konkrečioje kelionėje. Bandymų metu automobilis važiuoja pagal standartizuotą scenarijų, o realiame gyvenime mes greitėjame, lenkiame, stabdome, vežame keleivius ir bagažą, kartais važiuojame prieš vėją ar kalvotu keliu“, – aiškina P. Valiukėnas.
Kodėl 130 km/val. jau kainuoja daugiau?
Mieste kuro sąnaudoms daug įtakos turi dažni sustojimai, pagreitėjimai ir stabdymai. Tačiau užmiestyje ar automagistralėje svarbiausiu veiksniu tampa greitis.
Kuo greičiau važiuojama, tuo daugiau galios reikia automobiliui, kad jis išlaikytų pasirinktą tempą. Didėjant greičiui, sparčiai auga oro pasipriešinimas, todėl variklis turi dirbti intensyviau.
„Važiuojant 90 km/val. oro pasipriešinimas dar santykinai mažesnis, bet keliant greitį iki 120–130 km/val. jis auga labai pastebimai. Automobilis sunaudoja daugiau degalų ne todėl, kad kelias tapo ilgesnis, o todėl, kad varikliui reikia daugiau galios“, – sako ekspertas.
Dėl šios priežasties keli papildomi kilometrai per valandą ne visada leidžia realiai sutaupyti daug laiko, tačiau degalų sąnaudose skirtumas gali būti akivaizdus.
Kėbulo tipas taip pat turi savo kainą
Renkantis automobilį ilgesnėms kelionėms, vairuotojai dažnai pirmiausia vertina salono erdvę, bagažinę ar aukštesnę sėdėjimo poziciją. Vis dėlto ekonomiškumo požiūriu kėbulo tipas gali būti vienas svarbiausių veiksnių.
SUV modeliai yra patogūs ir praktiški, tačiau greitkelyje jų didesnis aukštis, plotis ir svoris dažniausiai reiškia didesnes kuro sąnaudas. Universalai šiuo atveju tampa kompromisu: jie suteikia daug vietos bagažui, bet dažniausiai yra žemesni ir aerodinamiškai palankesni.
- Sedanai dažniausiai pasižymi palankiausiomis kuro sąnaudomis važiuojant pastoviu greičiu.
- Universalai suteikia daugiau praktiškumo ir dažnai išlieka gana ekonomiški.
- SUV automobiliai greitkelyje paprastai sunaudoja daugiau degalų.
- Maži miesto automobiliai automagistralėje nebūtinai yra taupiausias pasirinkimas.
„Ilgesnėms kelionėms ekonomiškumo prasme dažnai geriau atrodo sedanas arba universalas, o ne didelis SUV. Sedanai paprastai yra vieni palankiausių sąnaudų atžvilgiu, nes jų forma dažniausiai aptakesnė“, – pastebi P. Valiukėnas.
Bagažas degalus didina ne tik dėl svorio
Kuro sąnaudoms įtakos turi ir automobilio apkrova. Kuo daugiau keleivių, lagaminų ar papildomo svorio, tuo daugiau energijos reikia pajudėti, įsibėgėti ir važiuoti įkalnėse.
Tačiau ilgesnėje kelionėje dar svarbiau gali būti tai, kaip papildomi daiktai keičia automobilio aerodinamiką.
„Ant stogo pritvirtinta daiktadėžė ar dviračių laikikliai padidina oro pasipriešinimą. Mieste skirtumas gali būti mažesnis, bet automagistralėje jis tampa labai aiškus: automobilis turi naudoti daugiau energijos vien tam, kad prasistumtų per orą“, – komentuoja P. Valiukėnas.
Todėl ruošiantis kelionei verta įsivertinti, ar visi vežami daiktai tikrai reikalingi. Stogo daiktadėžę ar dviračių laikiklius rekomenduojama nuimti iškart po kelionės, jei jie nebenaudojami.
Dyzelis ar benzinas: kas ekonomiškiau greitkelyje?
Skirtingi varikliai į didesnį greitį reaguoja nevienodai. Dyzeliniai automobiliai dažniausiai geriausiai jaučiasi ilgesnėse kelionėse pastoviu tempu, nes jų varikliai turi gerą sukimo momentą ir užmiestyje dažnai dirba žemesnėmis apsukomis.
Benzininiai automobiliai didesniam greičiui paprastai jautresni, ypač jei variklis mažesnis arba pats automobilis sunkesnis.
„Dyzelis dažniausiai racionaliausias ilgam pastoviam važiavimui, benzinas didesniu greičiu dažniau pradeda naudoti daugiau degalų“, – aiškina ekspertas.
Vis dėlto renkantis automobilį svarbu vertinti ne tik kuro sąnaudas, bet ir metinę ridą, priežiūros kainą, patikimumą bei tai, kokiais maršrutais dažniausiai važiuojama.
Ekonomiškiausias greitis nėra pats lėčiausias
Ekonomiškas vairavimas nereiškia, kad reikia važiuoti itin lėtai. Pasak P. Valiukėno, ilgesnėje kelionėje ekonomiškiausias greitis dažniausiai yra apie 80–100 km/val.
Tokiu tempu automobilis dar važiuoja pakankamai efektyviai, o sąnaudos nešoka į viršų. Nuo maždaug 110–120 km/val. skubėjimas jau pradeda labiau branginti kelionę, o važiuojant 130 km/val. ir daugiau skirtumas tampa dar ryškesnis.
Norint sumažinti kuro sąnaudas, verta laikytis kelių paprastų taisyklių:
- važiuoti tolygiai ir vengti staigių pagreitėjimų;
- be reikalo nelenkti ir dažnai nekeisti greičio;
- reguliariai tikrinti padangų slėgį;
- nevežioti nereikalingo svorio;
- nuimti stogo daiktadėžę, kai ji nereikalinga;
- naudoti pastovaus greičio palaikymo sistemą, kai tai saugu.
Kelionėje svarbus ne tik taupymas, bet ir komfortas
Renkantis automobilį kelionėms užmiestyje, svarbu suprasti, kaip konkretus modelis elgiasi važiuojant 100–130 km/val. greičiu. Reikėtų įvertinti jo svorį, kėbulo tipą, variklį ir pavarų dėžę.
Tačiau degalų sąnaudos nėra vienintelis kriterijus. Ilgoje kelionėje svarbios sėdynės, garso izoliacija, pakabos komfortas, adaptyvi greičio palaikymo sistema, saugumo įranga ir bagažinės talpa.
„Ilgoje kelionėje svarbu ne tik kiek automobilis sunaudoja, bet ir ar po 300 kilometrų vis dar jausitės komfortiškai. Geras automobilis kelionei yra tas, kuris leidžia važiuoti ne tik ekonomiškai, bet ir patogiai“, – reziumuoja P. Valiukėnas.
Ar pastebėjote, kaip jūsų automobilio kuro sąnaudos keičiasi važiuojant skirtingu greičiu? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
