Kelios valandos greitkeliu, lauke – per 30 laipsnių, kondicionierius dirba be pertraukos, o bagažinėje – pilnas krūvis atostogų daiktų. Liepa ir rugpjūtis automobiliui – vieni sunkiausių metų mėnesių. Kas bent kartą stovėjo spūstyje su įjungtu kondicionieriumi ir žiūrėjo, kaip temperatūros rodyklė šliaužia aukštyn – tas žino, kaip greitai vasaros karštis gali paversti paprastą kelionę stotele prie serviso. Servisų atstovai sutartinai tvirtina: dauguma gedimų, kurie per rudenį ir žiemą nedavė jokių ženklų, būtent vasarą išlenda į paviršių.
Kondicionierius – pirmas, kuris išduoda apleistą priežiūrą
Kondicionierius nėra vien komforto dalykas. Jis vėsina saloną, sausina orą ir apsaugo nuo langų aprasojimo. Daugelis vairuotojų apie jį prisimena tik tada, kai iš oro pripūtimo angų ima sklisti šiltas oras arba nemalonus kvapas. Prieš prasidedant karščio bangai verta patikrinti ne tik tai, ar sistema vėsina, bet ir salono filtro būklę, oro pripūtimo angų praeinamumą bei instaliacijos sandarumą. Jei iš grotelių sklinda nemalonus kvapas – tai irgi signalas, kad sistemai reikia priežiūros.
Perkaitęs variklis – brangiausia vasaros staigmena
Žemas aušinimo skysčio lygis, užterštas radiatorius, neveikiantis ventiliatorius ar pažeistas termostatas dažnai visai nesukelia problemų kasdieniame važinėjime. Bet kodėl būtent šie simptomai lieka nepastebėti visą pavasarį? Todėl, kad kasdienis važinėjimas tiesiog neapkrauna sistemos tiek, kad problema išryškėtų. Rizikingiausios situacijos – spūstys, ilgi įkalniai, priekabos vilkimas ar važiavimas su pilnu keleivių ir bagažo kroviniu. Tokiomis sąlygomis variklio temperatūra gali šokti staigiai. Perkaitimas gali baigtis pažeista galvutės tarpine, pačia galvute, o blogiausiu atveju – ir visišku variklio užstrigimu.
Padangų slėgis karštyje – ką iš tikrųjų reikia žinoti
Kylant lauko temperatūrai, natūraliai kyla ir slėgis padangose – apytiksliai 0,1 baro kiekvienam 10 laipsnių temperatūros pakilimui. Tai visiškai nereiškia, kad po ilgesnės kelionės reikėtų išleisti orą iš įkaitusių padangų. Slėgį reikia tikrinti tik ant „šaltos“ padangos ir pripūsti iki gamintojo rekomenduojamos vertės. Per žemas slėgis padidina padangos kaitimą, spartina jos dėvėjimąsi, o kraštutiniais atvejais gali sukelti padangos pažeidimą pačios kelionės metu.
Akumuliatorius – problema, kurią siejame tik su žiema
Dažnas vairuotojas mano, kad akumuliatorius labiausiai nukenčia tik žiemą, tačiau realybė kitokia. Vasarą akumuliatorius maitina kondicionierių, ventiliatorius, multimedijos sistemas, įkroviklius ir papildomą atostogų metu naudojamą įrangą – taigi dirba gerokai didesne apkrova. Naujesniuose automobiliuose pirmasis problemos signalas dažniausiai būna ne negalėjimas užvesti variklio, o klaidų pranešimai ar keista elektronikos elgsena.
Ką patikrinti prieš ilgesnę kelionę
Lietuvoje karštų dienų vasarą pasitaiko vis dažniau, tad prieš išvažiuojant į ilgesnę kelionę verta skirti dešimt minučių keturių sistemų patikrai:
- Kondicionierius – ar tikrai vėsina, ar švarus salono filtras
- Aušinimo sistema – aušinimo skysčio lygis, žarnų sandarumas, ventiliatoriaus veikimas
- Padangos – slėgis tikrinamas tik ant šaltos padangos, pagal gamintojo lentelę
- Akumuliatorius – gnybtų būklė, įkrovimo sistemos patikra servise
Ir dažniausiai apie tai pagalvojama tik tada, kai jau per vėlu – kai variklis jau perkaitęs greitkelio viduryje, o artimiausias servisas už kelių dešimčių kilometrų. Dešimt minučių patikros prieš kelionę kainuoja kur kas mažiau nei laukimas prie kelio su iškviestu evakuatoriumi.
