„Palikau tik penkioms minutėms“ – bene dažniausia frazė, kurią girdi savivaldybių kontrolieriai. Bet grįžus prie automobilio ir radus raštelį už stiklo valytuvo, svarbiausia ne tai, kiek laiko praėjo. Svarbiausia – pagal kurį Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį pažeidimas surašytas. Nes Lietuvoje parkavimo pažeidimai skirstomi į du visiškai atskirus tipus, o baudos skirtumas tarp jų siekia beveik dešimt kartų.
Pirmas tipas: statymas ten, kur KET draudžia
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, taip pat statymas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. KET 150 punktas šias vietas išvardija konkrečiai – tarp dažniausiai pažeidžiamų:
- ant vejos, šaligatvio, sporto ar vaikų žaidimo aikštelėse (150.5);
- ant pėsčiųjų ar dviračių tako, dviračių juostos (150.6);
- pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m prieš jas (150.4);
- sankryžoje ir arčiau kaip 5 m nuo jos (150.8);
- ten, kur tarp automobilio ir bortelio lieka mažiau kaip 3 m tarpas (150.7);
- ten, kur automobilis trukdo įvažiuoti į kiemą, garažą ar stovėjimo aikštelę (150.10).
Atskirai išskiriamas statymas neįgaliesiems skirtoje vietoje – pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį tai kainuoja nuo 60 iki 180 eurų, tai yra dvigubai daugiau nei įprastas statymo pažeidimas.
Antras tipas: nesumokėta rinkliava mokamoje zonoje
Čia veikia visai kitas straipsnis. ANK 418 straipsnio 1 dalis nustato, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės nustatytomis stovėjimo vietomis mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas – jau nuo 40 iki 100 eurų.
Esminis skirtumas: mokamoje zonoje automobilis stovi visiškai teisėtoje vietoje. Pažeidimas – ne pati stovėjimo vieta, o nesumokėta rinkliava. Būtent todėl ir bauda mažesnė.
Detalė, kurios daugelis nežino
Gavus pranešimą dėl nesumokėtos rinkliavos, dauguma vairuotojų iškart ieško, kur sumokėti baudą. Bet ar tikrai reikia jos laukti? Praktikoje veikia 72 valandų langas – gavus pranešimą, rinkliavą dar galima sumokėti per tris paras, ir tik po to surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Sumokėjus per šį laiką, administracinės bylos apskritai nebūna.
Antra detalė – ANK 610 straipsnis. Kai pažeidimas padaromas pirmą kartą, kartu su protokolu gali būti surašomas administracinis nurodymas: sumokėjus per 30 dienų nuo įteikimo, mokama tik pusė minimalios baudos. Praktiškai tai reiškia 10 eurų vietoj 20 pagal 418 straipsnį arba 15 eurų vietoj 30 pagal 417 straipsnio 2 dalį. Bet ši galimybė galioja tik vieną kartą – pakartotinis pažeidimas jokių nuolaidų nebenumato.
Kodėl bauda dažnai nėra didžiausia išlaida
Ir čia dažniausiai suklystama vertinant riziką. Jei automobilis pastatytas taip, kad kelia grėsmę eismo saugumui, užstoja šaligatvį ar dviračių taką, trukdo privažiuoti avarinėms tarnyboms ar šiukšliavežėms, savivaldybė turi teisę jį priverstinai nuvežti. Vilniuje toks nuvežimas į saugojimo aikštelę pažeidėjui kainuoja 135 eurus, prie kurių prisideda dar ir mokestis už kiekvieną saugojimo parą. Tai reiškia, kad prie 30 eurų baudos gali prisidėti dar kelis kartus didesnė suma – ir prarastas pusdienis ieškant, kur automobilis apskritai atsidūrė.
Redakcijos vertinimu, būtent nuvežimo įkainis, o ne pati bauda, šiandien yra realus atgrasymo veiksnys Lietuvos miestuose – ir tai patvirtina pačių savivaldybių statistika, rodanti, kad pažeidimų skaičius sumažėjo būtent po nuvežimo praktikos įvedimo, o ne po baudų didinimo.
