„Alyvos dar užteks, kitą kartą pakeisiu” – tokią frazę servisų meistrai girdi bene dažniausiai. Dažniausiai jos taria žmonės, kurių automobilis dar visai neseniai atrodė nepriekaištingai. Bet variklio gedimas retai prasideda dideliu trenksmu. Paprastai jis prasideda būtent nuo tokių smulkmenų, kurios ignoruojamos mėnesius, o kartais ir metus.
Britų automobilių kompanija „Dace Motor Group” surinko dažniausiai vairuotojų daromas klaidas, kurios lėtai, bet užtikrintai trumpina automobilio gyvenimą. Kai kurios iš jų pažįstamos ir Lietuvos vairuotojams – tik čia jos turi savo, vietinę kainą.
Alyva ir aušinimo skystis – tylūs variklio žudikai
Žemas alyvos lygis arba per ilgai atidėtas jos keitimas – klasikinė klaida. Sena alyva praranda apsaugines savybes, variklio dalys pradeda greičiau dilti, o kraštutiniu atveju tai baigiasi visišku variklio gedimu. Bėda ta, kad problema nematoma iki pat paskutinės akimirkos – vairuotojas apie ją sužino tik tada, kai remontas jau tampa brangus.
Panašiai svarbus ir aušinimo skystis. Jis palaiko variklio temperatūrą, o jo trūkumas gali sukelti perkaitimą, pažeisti tarpiklius ir deformuoti variklio dalis. Jei skysčio nuolat mažėja – jo papildyti neužtenka. Tai ženklas, kad sistema nesandari, ir problemą reikia spręsti kuo greičiau.
Kontrolinės lemputės – ne dekoracija
Prietaisų skydelyje šviečianti lemputė yra automobilio būdas pasakyti „patikrink mane”. Raudona spalva reiškia, kad transporto priemonę reikia sustabdyti nedelsiant. Geltona – kad diagnostiką reikia atlikti kuo greičiau, nors važiuoti dar galima. Daugelis vairuotojų šį skirtumą žino teoriškai, bet praktiškai abi spalvas traktuoja vienodai: „pažiūrėsiu vėliau”.
Panašiai elgiamasi ir su neįprastais garsais. Girgždesys, dunksėjimas ar švilpimas dažnai yra pirmasis besivystančio gedimo signalas – ne po jo atsirandantis, o jį pranašaujantis. Kas bent kartą girdėjo keistą garsą iš variklio skyriaus ir numojo ranka – tas dažniausiai vėliau girdi jau kitą garsą: serviso sąskaitos sumą.
Paskirstymo diržas: brangiausia klaida iš visų
Jei kuri nors iš šio sąrašo klaidų turi potencialą peraugti į tikrą finansinę katastrofą, tai – laiku nepakeistas paskirstymo diržas. Grandinėlės tipo sistemos gali ištarnauti automobilio visą gyvenimą, tačiau dauguma šiuolaikinių turbininių variklių naudoja diržą, kurį gamintojas nurodo keisti kas 80 000–120 000 km arba pagal amžių.
Kodėl tai taip svarbu? Diržui trūkus, variklio vožtuvai ir stūmokliai praranda sinchronizaciją. Daugumoje šiuolaikinių variklių tai reiškia vožtuvų sulankstymą, o kartais – ir cilindrų galvutės pažeidimą. Paties diržo keitimas kainuoja nuo maždaug 200 iki 300 eurų. O jo trūkimo pasekmių remontas? Priklausomai nuo variklio – nuo 2 000 iki net 6 000 eurų. Ar verta rizikuoti keliais šimtais, kad paskui rizikuotum tūkstančiais? Klausimas retorinis.
Vairavimo įpročiai, kurie kenkia tyliai
Ne visos klaidos susijusios su priežiūra – dalis jų slypi pačiame vairavimo stiliuje. Spaudimas greičiau iš karto po šalto variklio paleidimo yra vienas dažniausių. Alyvai reikia kelių minučių, kol ji pasiekia visas variklio dalis, ir tas laikas žiemą, kai temperatūra Lietuvoje nuolat svyruoja apie nulį, prailgėja dar labiau.
Panašiai kenkia ir važiavimas per gilų vandenį – jis gali sugadinti ne tik variklį, bet ir elektroniką bei stabdžių sistemą. Ir tai ne rekomendacija atsargumui pramogos dėlei. Tai fizika: vanduo variklio cilindre yra nesuspaudžiamas, o tai reiškia mechaninę žalą per sekundės dalį.
Ką patikrinti šiandien, o ne rytoj
Redakcijos vertinimu, dauguma šių klaidų vienija vienas bruožas – jos neskauda iš karto. Sena alyva, mirksinti geltona lemputė, keistas garsas po gaubtu – visa tai galima ignoruoti savaitę, mėnesį, net metus. Kol vieną dieną variklis tiesiog nustoja veikti.
Prieš kitą ilgesnę kelionę patikrinkite tris dalykus: alyvos lygį ir spalvą, aušinimo skysčio kiekį bei paskirstymo diržo keitimo datą pagal servisų knygą. Tai užtrunka dešimt minučių ir gali sutaupyti tūkstančius eurų vėliau.
