Situacija pažįstama kiekvienam, kas stovėjo kamštyje: gretima juosta atrodo juda greičiau, tavoji – stovi vietoje. Ranka jau siekia posūkio signalo. Bet ar persirikiavęs iš tikrųjų atvyksi anksčiau? Mokslininkai atsako aiškiai – ne. Ir tam net yra pavadinimas: eismo juostos iliuzija.
Tai ne šiaip nuojauta, o tyrimais patvirtintas reiškinys. Įdomiausia, kad būtent bandymas „laimėti” persirikiuojant dažnai pablogina eismą visiems – įskaitant patį persirikiuojantį.
Ką parodė 1999 metų tyrimas
Dar 1999 m. prestižiniame žurnale „Nature” publikuotas tyrimas, kuriame 120 vairavimo mokinių buvo parodyti intensyvaus eismo vaizdai. Nors gretima juosta vaizde vidutiniškai judėjo net šiek tiek lėčiau, 70 % dalyvių manė, kad ji juda greičiau. Dar daugiau – 65 % teigė, kad persirikiuotų, jei galėtų.
Kodėl smegenys taip apgauna? Paaiškinimas paprastas. Kai eismas lėtas, automobiliai stovi tankiai, vienas prie kito. Kai juda greičiau, atstumai tarp jų didesni. Todėl per trumpą laiką aplenki visą grupę lėtai judančių automobilių – bet praeina daug ilgiau, kol keli greitesni automobiliai aplenkia tave. Automobiliai, kurie tave lenkia, akiratyje išlieka ilgiau nei tie, kuriuos aplenki pats. Taip kita juosta atrodo greitesnė, nors vidutinis greitis gali būti visiškai vienodas.
Ką patvirtino naujesnis 2023 metų tyrimas
Naujesnis 2023 m. tyrimas parodė, kad persirikiavimas dažniausiai iš tiesų duoda mažai naudos. Mokslininkai analizavo realias automobilių trajektorijas Sidnėjaus greitkelyje M1. Daugumoje situacijų reikšmingo greičio pranašumo persirikiuojantiems vairuotojams jie neaptiko. Aiškus pranašumas matėsi tik esant greičiui tarp 45 ir 50 km/h.
Bet svarbiausia išvada kitokia: tyrėjai nustatė, kad kamščiai ir persirikiavimai vienas kitą stiprina. Spūstis skatina vairuotojus keisti juostą, o šie manevrai dar labiau sutrikdo srautą ir gilina kamštį. Kiek gi realiai galima laimėti? Net jei iš anksto tiksliai žinotum, kuri juosta greičiausia, maksimali papildoma nauda penkių kilometrų atkarpoje – apie vieną minutę.
Kada persirikiuoti vis dėlto verta
Iliuzija nereiškia, kad juostos niekada nesiskiria. Tyrimai rodo, kad kairioji juosta apskritai dažniausiai būna greičiausia. Bet nuolatinis šokinėjimas į tuo metu greičiausią juostą prideda mažai – ir dažniausiai neverta rizikos bei nervų.
Yra situacijų, kai persirikiuoti privaloma. Jei juosta priekyje baigiasi, teisingas elgesys – važiuoti iki pat susiaurėjimo ir ten rikiuotis paeiliui, „užtrauktuko” principu. Jei virš juostos šviečia raudonas kryžius – privalu kuo greičiau ir saugiau pasitraukti. Kitais atvejais dažniausiai geriausia tiesiog likti pasirinktoje juostoje.
Ką iš to išsinešti
Kitą kartą kamštyje, kai gretima juosta ims vilioti, prisiminkite skaičių: viena minutė per penkis kilometrus – ir tai geriausiu atveju. Realybėje dažnas persirikiavimas dažniau prideda rizikos ir streso nei sutaupyto laiko. Ramus važiavimas viena juosta ne tik saugesnis jums, bet ir padeda visam srautui judėti sklandžiau.
