Europos Komisijos tyrimas dėl Kinijos elektrinių transporto priemonių įsipainiojo į geopolitinę įtampą ir dar labiau padidino riziką.
Kinijos Liaudies Respublika dešimtmečius šalies bendrovėms skyrė valstybės lėšų, kad jos galėtų įgyvendinti vyriausybės nustatytus ilgalaikius ekonominius tikslus.
Vienas iš dabartinių prioritetų – baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių (BEV) kūrimas – sektorius, kuris sparčiai plečiasi, nes valstybės pereina prie klimato neutralumo.
Europos Sąjunga istoriškai užėmė tvirtą vietą automobilių gamybos pramonėje, o tokios valstybės narės kaip Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Čekija, Slovakija, Lenkija ir Prancūzija patenka į 20 didžiausių eksportuotojų pasaulyje.
Vokietijoje automobilių sektorius laikomas svarbiausia pramonės šaka, pagrindiniu darbdaviu ir inovacijų bei augimo varikliu.
Tai sudarė sąlygas Europos Komisijai pradėti antisubsidijų tyrimą dėl kiniškų elektrinių transporto priemonių, o tai greičiausiai paskatins taikyti papildomus tarifus, kad būtų kompensuotas nesąžiningas valstybės pagalbos pranašumas ir sumažintas kainų skirtumas. Vadovas mano, kad kiniški BEV automobiliai yra vidutiniškai 20 proc. pigesni už europietiškus analogus.
Pažymėtina, kad Komisija tyrimą pradėjo negavusi oficialaus skundo iš bloko pramonės atstovų. Ne mažiau stebėtina ir tai, kad tyrimas grindžiamas potencialia trikdžių grėsme, kuri gali kilti ateityje ir sukelti „didelius nuostolius, kurie gali greitai tapti netvarūs“.
„Euronews“ paaiškina, kas pastatyta ant kortos.
Kaip mes čia atsidūrėme?
Pagal Žaliąjį susitarimą ES teisiškai įpareigota iki šio dešimtmečio pabaigos sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc.
Transporto, kuris yra didelis teršėjas, vaidmuo yra svarbus. Po įtemptų derybų valstybės narės ir Europos Parlamentas susitarė nuo 2035 m. uždrausti naujų vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių pardavimą, todėl elektra varomos transporto priemonės taps nauju įprastu reiškiniu.
Praėjusiais metais visame bloke parduota daugiau nei 1,5 mln. BEV automobilių, t. y. 37 proc. daugiau nei 2022 m. Tai sudarė 14,6 proc. rinkos dalį ir aplenkė dyzelinių automobilių rinkos dalį (13,6 proc.).
Tuo pat metu Kinijos ekonomika pradėjo lėtėti, todėl bendrovės, norėdamos kompensuoti silpną paklausą šalyje, ėmėsi eksporto.
BYD, „Geely“ ir SAIC prekės ženklų elektromobilius buvo lengva parduoti, nes jų ieškojo ekologiškai sąmoningi vairuotojai ir, svarbiausia, jų kaina buvo patrauklesnė nei Europos prekės ženklų.
Bloko 10% tarifas užsienyje pagamintiems automobiliams, t. y. maža dalis JAV ir Indijoje taikomų kliūčių, dar labiau padidino bendrosios rinkos patrauklumą.
Dėl to smarkiai išaugo Kinijoje pagamintų automobilių importas: Eurostato duomenimis, 2020 m. buvo parduota 57 000 naujų automobilių, o 2023 m. – daugiau nei 437 000, įskaitant Vakarų įmonių, tokių kaip BMW, „Renault“ ir „Tesla“, modelius. Per tą patį laikotarpį šių sandorių vertė išaugo nuo 631 mln. eurų iki 9,66 mlrd. eurų.
Neseniai atliktame „Transport and Environment“ (T&E) tyrime nurodoma, kad Kinijos prekės ženklų rinkos dalis ES BEV rinkoje išaugo nuo 0,4% 2019 m. iki 7,9% 2023 m., o iki 2027 m. gali viršyti 20%, jei ši tendencija nesikeis.
Kinijoje pagamintų BEV importas į ES
- 2017 m. – 17 809 vnt.
- 2018 m. – 33 693 vnt.
- 2019 m. – 37 414 vnt.
- 2020 m. – 57 225 vnt.
- 2021 m. – 208 894 vnt.
- 2022 m. – 300 339 vnt.
- 2023 m. – 437 554 vnt.
Kas bus toliau?
Pastaruosius mėnesius Komisijos pareigūnai rinko duomenis apie Kinijos rinką ir pramonės atstovų atsiliepimus. Pranešama, kad BYD, SAIC ir „Geely“ atsisakė pateikti pakankamai informacijos.
Vykdomoji valdžia jau nustatė, kad Pekinas naudoja įvairias subsidijų priemones, pavyzdžiui, dotacijas, pigias paskolas ir PVM lengvatas, kad paskatintų automobilių gamybos pramonę ir dirbtinai sumažintų BEV automobilių kainas.
Svarbiausias tyrimo tikslas – nustatyti, ar dėl šios pagalbos ES pramonei gali būti padaryta „žala“, t. y. sumažėti pardavimas, rinkos dalis ir pelno dydis. Komisija tvirtina, kad pasaulinė paklausa neatitinka didėjančio Kinijoje gaminamų BEV automobilių kiekio, todėl mažėja kainos. Dėl to kyla pavojus, kad ES įmonės neteks būtinų investicijų, kad išliktų konkurencingos lenktynėse dėl grynojo nulio.
Komisija, turinti išimtinę kompetenciją nustatyti bloko prekybos politiką, nustatys muitus Kinijoje pagamintų BEV importui, jei nuspręs, kad „žalos“ grėsmė yra pakankamai didelė. Šiuo metu visi požymiai rodo, kad toks scenarijus yra.
Laikinųjų priemonių taikymo terminas baigiasi liepos pradžioje, tačiau Briuselis planuoja paskelbti sprendimą netrukus po birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Iki lapkričio pradžios Komisija pateiks pasiūlymą dėl nuolatinių priemonių.
Kokio dydžio bus tarifai?
Bet koks tarifas bus taikomas papildomai prie dabar galiojančio 10 proc. tarifo. Remdamasi ankstesniais antisubsidijų tyrimais, „Rhodium Group“ tikisi, kad bus imtasi 15-30% priemonių, o BYD, „Geely“ ir SAIC bus pritaikytos specialios normos. Tačiau grupė įspėja, kad šios bendrovės gali sušvelninti poveikį, nes jos savo gaminius Europoje parduoda gerokai brangiau nei Kinijoje.
„Tikriausiai reikėtų 40-50 proc. muito (…), kad Europos rinka taptų nepatraukli Kinijos elektromobilių eksportuotojams“, – teigia ekspertai.
„Transport and Environment“ mano, kad pritaikius 25 proc. tarifą Europos BEV automobiliai taptų konkurencingesni Kinijos konkurentų atžvilgiu ir būtų gauta nuo 3 iki 6 mlrd. eurų papildomų pajamų, daugiausia į ES biudžetą. Nevyriausybinė organizacija rekomenduoja, kad kartu su šia strategija būtų vykdomi pramoniniai veiksmai, kuriais būtų skatinama vietinė akumuliatorių gamyba.
Tuo tarpu Kylio institutas apskaičiavo, kad 20 proc. tarifas sukeltų „pastebimus prekybos pokyčius“: 25 proc. sumažėtų Kinijoje pagamintų BEV importas už 3,8 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų), o ES pagamintų BEV pardavimai išaugtų už 3,3 mlrd. dolerių (3,05 mlrd. eurų).
Tai „greičiausiai“ padidintų kainas galutiniams vartotojams, nes gamybos, energijos ir darbo jėgos sąnaudos bloke yra „gerokai brangesnės“ nei Kinijoje, pažymi Kylio institutas. Be to, Kinijos prekių ženklai galėtų apeiti mokesčius atidarydami gamyklas ES šalyse, kaip BYD paskelbė ketinanti padaryti Vengrijoje.
Ar Kinija imsis atsakomųjų veiksmų?
Tai, kad Pekinas imsis atsakomųjų priemonių „atsakas už atsaką“, Briuselyje yra iš anksto žinoma.
Kinijos vyriausybė, smerkdama tyrimą kaip „nepagrįstą“ ir „protekcionistinį“, įspėjo, kad nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės, kaip įvedami mokesčiai, ir imsis veiksmų, kad „tvirtai apgintų savo teisėtas teises ir interesus“.
Transporto priemonės ir žemės ūkio produktai yra labiausiai pažeidžiami Kinijos atsakomųjų veiksmų. Pekinas taip pat gali imtis priemonių prieš prancūziško brendžio pardavimą, nes anksčiau šiais metais pradėjo antidempingo tyrimą.
Paklaustas apie galimus planus nenumatytiems atvejams, Komisijos atstovas spaudai atsisakė spekuliuoti ir teigė, kad jos veiksmai skirti „tik atkurti vienodas sąlygas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją“ pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. (PPO leidžia taikyti kompensacinius muitus, jei šalys atlieka išsamų tyrimą).
Briuseliui Pekino rūstybė gerai pažįstama: pernai šalis apribojo dviejų žaliavų – galio ir germanio – eksportą po to, kai Vašingtono spaudžiami Nyderlandai nustatė puslaidininkių technologijų pardavimo Kinijai apribojimus.
Ar kas nors gali sustabdyti tarifus?
Jei lapkričio mėn. Komisija pasiūlys nuolatinius tarifus, dėl pasiūlymo balsuos valstybės narės.
Prancūzija ir Italija pritarė šiam planui, ragindamos Europą didinti savo „strateginę autonomiją“, jei tai būtų pirmas planas, arba remti amerikietišką „tvirtą pramonės politiką“, jei tai būtų antras planas.
Tradicinės laisvosios rinkos šalininkės, pavyzdžiui, Švedija ir Airija, išreiškė abejonių dėl papildomų muitų, o Vengrija griežtai jiems nepritarė.
Vokietijos kancleris Olazas Scholzas ir jo kabinetas viešai išreiškė skeptišką požiūrį, teigdami, kad papildomi muitai gali pakenkti šalies ekonomikai. Vokietijos automobilių pramonės asociacija (VDA), kurią remia BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“, griežtai pasisakė prieš šią idėją.
„Iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams taikomi kompensaciniai tarifai netinka Europos automobilių pramonės konkurencingumui stiprinti. Priešingai: didelio prekybos konflikto rizika akivaizdi – reikia atitinkamai atsižvelgti į galimas pasekmes“, – „Euronews“ sakė VDA atstovas spaudai.
Tačiau, kad būtų išvengta muitų, reikės kvalifikuotos daugumos: 15 valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. bloko gyventojų, balsuos prieš pasiūlymą.
Arba Komisija galėtų užbaigti bylą ir panaikinti muitus, tačiau tik tuo atveju, jei būtų panaikintos nagrinėjamos subsidijos, kurias Kinija neigia naudojusi.
Ar šis tyrimas yra politinis?
ES ir Kinijos santykiai labai pašlijo po virtinės nesutarimų, susijusių su COVID-19 pandemija, Rusijos karu Ukrainoje, įtampa Taivano sąsiauryje, represijomis prieš uigūrų mažumą, kišimusi į rinkimus ir kt.
Nesąžininga prekybos praktika, įskaitant subsidijas, viešųjų pirkimų kliūtis, intelektinės nuosavybės vagystes ir priverstinį darbą, yra dar vienas trinties šaltinis.
Apie antisubsidijų tyrimą dėl kiniškų BEV automobilių buvo paskelbta Ursulos von der Leyen kalbos apie Sąjungos padėtį metu, o tai rodo, kaip susipynė prekyba ir politika.
„Europa atvira konkurencijai. Ne lenktynėms iki dugno“, – sakė Komisijos vadovas. „Turime apsisaugoti nuo nesąžiningos praktikos.“