Daug kas įsitikinę, kad vasarą, kai mokyklų kiemai tušti, greičio apribojimai prie jų nustoja galioti. Logika atrodo nepriekaištinga: nėra vaikų — nėra ribojimo. Tik Lietuvos kelių eismo taisyklės tokio automatinio „išsijungimo“ nenumato.
Iš tiesų greičio apribojimai prie mokyklų veikia visai kitaip, nei daugelis mano. Kad suprastum, ar vasarą gali spausti pedalą drąsiau, pirmiausia reikia atskirti du dalykus, kuriuos vairuotojai nuolat painioja — įspėjamąjį ženklą ir greičio ženklą.
„Vaikai“ ženklas nieko neriboja
Prie darželių, mokyklų ir žaidimų aikštelių dažniausiai stovi kelio ženklas „Vaikai“ (Nr. 105). KET jį apibrėžia aiškiai: tai įspėjamasis ženklas, kuris tik informuoja apie kelio ruožą, kur važiuojamojoje dalyje gali pasirodyti vaikų.
Esminis dalykas — jis nenustato jokio greičio. Todėl vasarą jam nėra ko „nustoti galioti“. Įspėjimas budėti dėl vaikų lieka toks pat birželį ir rugsėjį. O vaikų prie mokyklos vasarą irgi netrūksta: stovyklos, treniruotės, žaidimų aikštelės veikia ir per atostogas.
Greičio ženklas galioja ištisus metus — su viena išimtimi
Jeigu prie mokyklos pastatytas tikras greičio ribojimo ženklas, pavyzdžiui, 30 km/val., situacija kitokia. Pagal KET, kai leistinas greitis ženklu sumažintas, vairuotojas privalo laikytis ženklo reikalavimo. Ir šis reikalavimas galioja kiekvieną kalendoriaus dieną.
Vienintelis būdas ženklą apriboti laike — po juo pakabinta papildoma „Galiojimo laiko“ lentelė (Nr. 826–829). Ji gali nurodyti konkrečias valandas, darbo dienas ar savaitės dienas, kada ženklas veikia. Bet net ir tokiu atveju ribojama pagal valandas ar savaitės dienas, o ne pagal mokslo metų kalendorių.
Tai ar vasarą galima važiuoti greičiau ten, kur mokslo metais ribojama? Jei po ženklu nėra tokios lentelės — ne. Greičio ženklas nemoka skaityti kalendoriaus, jam nesvarbu, ar birželis, ar rugsėjis.
Bendrosios greičio ribos dėl sezono nesikeičia
Ten, kur atskiro greičio ženklo prie mokyklos nėra, galioja bendrosios KET ribos. Jos taip pat nepriklauso nuo metų laiko:
- Gyvenvietėse — ne daugiau kaip 50 km/val. (KET 129 p.).
- Gyvenamojoje zonoje, pažymėtoje atitinkamu ženklu — ne daugiau kaip 20 km/val., o pėstieji turi pirmumo teisę (KET 176 p.).
- Stovėjimo aikštelėse — ne daugiau kaip 20 km/val.
Reidasofficial.lt redakcija patikrino šias KET nuostatas: nė vienoje iš jų nėra užuominos apie sezoninę ar „mokslo metų“ išimtį gyvenvietėse. Sumažintas greitis mieste galioja ištisus metus.
Kur sezonas iš tikrųjų svarbus
Bet yra viena vieta, kur metų laikas tikrai keičia leistiną greitį — ir tai nustebina daugumą. KET 131.1 punktas nustato sezoninį greitį ne gyvenvietėse: automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais leidžiama iki 130 km/val., o lapkričio–kovo mėnesiais — tik iki 110 km/val. Greitkeliuose atitinkamai 120 ir 110 km/val.
Taigi sezoninė greičio taisyklė Lietuvoje egzistuoja, tik veikia priešingoje vietoje, nei tikisi vairuotojas — greitkelyje, o ne prie mokyklos. Sunku nepastebėti, kad mūsų sistema remiasi ženklais ir kelio tipu, o ne mokslo metų tvarkaraščiu, todėl atsakomybė už budrumą lieka vairuotojui visus dvylika mėnesių.
Idėja apie „mokyklos zoną“, kuri įsijungia tik pamokų metu, ateina iš kitų šalių — JAV ar Jungtinės Karalystės, kur greitis prie mokyklų dažnai ribojamas tik tam tikromis valandomis su mirksinčiomis švieslentėmis. Lietuvoje tokios laike apibrėžtos „mokyklos zonos“ kaip atskiros kategorijos nėra.
Ką iš tikrųjų verta įsidėmėti
Praktikoje taisyklė paprasta. Prie mokyklos laikykitės to greičio, kurį rodo ženklas — nesvarbu, birželis ar spalis. Patikrinkite, ar po ženklu nėra „Galiojimo laiko“ lentelės; jei jos nėra, ribojimas veikia visą parą ir visus metus. O greitį viršijus bauda ta pati kaip visur: pagal ANK 416 straipsnį už 10–20 km/val. viršijimą gresia nuo 12 iki 30 eurų, o už paties ženklo nepaisymą pagal ANK 417 straipsnį — nuo 30 iki 90 eurų. Vasara čia nieko nekeičia.
