Užsienyje tai kartais visiškai legalu, Lietuvoje – priešingai. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse pėstysis, stovintis prie raudono šviesoforo, gali nueiti keliolika metrų į šalį ir gatvę pereiti kitoje vietoje – ir jokio pažeidimo. Lietuvos vairuotojai bei pėstieji dažnai mano, kad ta pati logika galioja ir čia. Bet KET 42 punktas šią spragą uždaro dar prieš jai atsirandant.
Ką iš tikrųjų reiškia raudonas pėsčiųjų šviesoforas
Pradėkime nuo aiškaus dalyko. Pagal KET 43 punktą, ten, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiojo simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Raudonas signalas su pėsčiojo simboliu (KET 73.12) draudžia pėsčiųjų eismą. Tai reiškia paprastą taisyklę: prie raudono šviesoforo pėstysis pradėti eiti per perėją negali – nesvarbu, ar gatvė tuščia, ar vidurnaktis.
Ir čia daugelis padaro loginį šuolį, kuris atrodo pagrįstas: jei prie šio šviesoforo eiti negalima, gal galima nueiti į šalį ir pereiti ten, kur šviesoforo nėra? Būtent šią mintį ir tyrinėja užsienio spauda.
Užsienio spraga, kurios Lietuvoje nėra
Nyderlandų teisininkai atkreipė dėmesį į įdomų niuansą: tenykštis kelių eismo reglamentas nenustato bendros prievolės pėsčiajam naudotis netoliese esančia perėja. Raudonas signalas draudžia pereiti tik toje konkrečioje reguliuojamoje vietoje – bet nedraudžia visos gatvės. Todėl pėsčiasis gali nueiti nuo šviesoforo ir saugiai pereiti kitur, formaliai nepažeisdamas nieko. Kadaise tokia „30 metrų” taisyklė ten galiojo, bet dar praėjusiame amžiuje buvo panaikinta.
Lietuvoje ši grandinė nutrūksta ties pačiu pirmu žingsniu. KET 42 punktas nustato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pereiti gatvę bet kur leidžiama tik tada, kai matomumo zonoje nėra nei perėjos, nei sankryžos – ir net tada tik stačiu kampu, gerai apžvelgiamoje vietoje, įsitikinus, kad saugu.
Pastebite skirtumą? Užsienyje prievolės naudotis perėja nėra, todėl atsiranda „spraga”. Lietuvoje ta prievolė įrašyta tiesiogiai. Jei perėja ar sankryža yra tavo matomumo zonoje, nueiti į šalį ir pereiti kitur – jau pažeidimas.
Kiek kainuoja tokia klaida
Bausmę už pėsčiojo pažeidimus nustato ne KET, o Administracinių nusižengimų kodeksas. ANK 428 straipsnio 1 dalis numato, kad pėsčiojo judėjimas per važiuojamąją dalį ten, kur draudžiama, arba nepaklusimas eismo reguliavimo signalams užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų.
Suma auga, jei elgesys sukelia realų pavojų. Kai pažeidimas priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti greitį ar kryptį, ANK 428 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 30 iki 50 eurų. Redakcija patikrino abi normas šaltiniuose – skaičiai galioja 2026 metais.
Kada pereiti ne per perėją Lietuvoje vis dėlto galima
Taisyklė nėra absoliuti. KET 42 punktas aiškiai numato atvejį, kai perėjos naudoti neprivaloma – kai matomumo zonoje jos tiesiog nėra. Tada leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses, bet tik gerai apžvelgiamoje vietoje ir tik įsitikinus, kad tai saugu.
Svarbu suprasti, kas čia lieka pėsčiojo atsakomybe. Įžengti į važiuojamąją dalį pagal KET 44 punktą leidžiama tik įvertinus atstumą iki artėjančių automobilių ir jų greitį. Skirtingai nei ant zebro, čia pėstysis pirmumo teisės neturi – vairuotojas neprivalo sustoti. Tad net ir tais atvejais, kai pereiti kitur teisiškai galima, tai nereiškia, kad artėjantis transportas privalės tave praleisti.
Redakcijos vertinimu, čia ir slypi esminis nesusipratimas: žmonės girdi apie užsienio „spragas” ir bando jas pritaikyti Lietuvoje, kur teisinis pagrindas visiškai kitoks. Kas legalu vienoje šalyje, gretimoje gali reikšti baudą ir pavojų.
Todėl praktinė išvada trumpa. Prieš pereidami gatvę ne per perėją, patikrinkite du dalykus: ar tikrai matomumo zonoje nėra nei perėjos, nei sankryžos, ir ar vieta gerai apžvelgiama į abi puses. Jei bent viena sąlyga netenkinama – geriau palaukti žalio signalo. 40 eurų bauda ar sekundės sutaupymas… pasirinkimas paprastesnis, nei atrodo.
