Du dviratininkai važiuoja greta, šnekučiuodamiesi, o iš paskos artėjantis automobilis niekaip negali saugiai jų aplenkti. Vaizdas, kuris vairuotojus erzina bene labiausiai. Lenkijoje šiuo klausimu įstatymas palieka nemažai interpretacijos laisvės – važiuoti greta ten išimties tvarka leidžiama. Bet ar tokia pati taisyklė galioja ir Lietuvoje? Atsakymas – ne, ir jis kur kas griežtesnis, nei daugelis mano.
Ką Lietuvos KET sako apie važiavimą greta
Lietuvos kelių eismo taisyklių 57 punktas nedviprasmiškas: kai kelyje nėra dviračių tako ar juostos ir tenka važiuoti važiuojamąja dalimi, dviratininkui leidžiama judėti tik viena eile, kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Jokios išimties „važiuoti greta, jei netrukdo kitiems”, panašios į lenkiškąją, Lietuvos KET tiesiog nenumato.
KET 64 punktas atskirai išvardija, kas dviratininkams draudžiama, bet net ir be tiesioginio „greta važiuoti draudžiama” formuluotės esmė aiški: jei privaloma važiuoti viena eile, važiavimas dviese greta jau yra šio reikalavimo pažeidimas. Ar tai reiškia, kad išimčių nėra visiškai? Beveik – vienintelė reikšminga išimtis numatyta organizuotai dviratininkų grupei (KET 65 p.), kuriai leidžiama važiuoti važiuojamąja dalimi pagal atskirą tvarką.
Kur taisyklė sušvelnėja
Yra viena vieta, kur „viena eile” reikalavimas negalioja – gyvenamoji zona ir daugiabučių kiemai. Ten dviratininkų amžius neribojamas, o vienos eilės reikalavimas netaikomas, nes ir automobilių greitis tokiose zonose ribotas iki 20 km/val. Visur kitur – įprastame kelyje, gatvėje ar užmiestyje – galioja bendra taisyklė: viena eile, dešinėje.
Kiek kainuoja pažeidimas
Dviratininkų pažeidimai Lietuvoje baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnį. Pagal 1 dalį, kelio ženklų, ženklinimo ar KET nustatytų elgesio reikalavimų nesilaikymas – įskaitant vienos eilės reikalavimą – užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. Jei toks važiavimas sukelia pavojingą situaciją, tai yra priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti greitį, kryptį ar imtis kitų veiksmų saugumui užtikrinti, bauda pagal 2 dalį kyla iki 30–50 eurų.
Sunku nepastebėti, kad Lietuvoje suma gerokai mažesnė nei Lenkijoje, kur už tokį pažeidimą numatytos dvi baudos – apie 50 zlotų už patį važiavimą greta ir iki 200 zlotų, jei pareigūnas nusprendžia, kad tai realiai trukdė eismui. Skirtingas ir pats principas: Lenkija palieka sprendimą pačiam dviratininkui, o Lietuva iš karto reikalauja vienos eilės.
Kodėl tai svarbu abiem pusėms
Vairuotojui, net jei dviratininkai iš tiesų perlenkė, agresyvus signalizavimas ar lenkimas „per prievartą” nepadeda – jis tik didina avarijos riziką. Priminsime, kad nuo 2024 m. lenkiant dviratininką privaloma palikti bent 1 metro tarpą, o jei kelyje ištisinė linija ir saugiai aplenkti neįmanoma, tenka tiesiog palaukti saugaus ruožo.
Dviratininkui logika irgi paprasta: mieste ar judrioje trasoje, kur automobiliai važiuoja 70–90 km/val., važiuoti greta pavojinga ne tik teisiškai, bet ir fiziškai – vairuotojui sunkiau saugiai aplenkti. Rečiau naudojamame užmiesčio kelyje trumpam važiuoti greta treniruotės metu problemos nekelia, jei susiaurėjus keliui dviratininkai laiku persirikiuoja į vieną eilę.
Ką verta įsidėmėti
Lietuvoje bendra taisyklė paprasta: dviračiu keliu – viena eile, kuo arčiau dešinės. Greta leidžiama tik gyvenamosiose zonose bei kiemuose, o kitur tai jau ANK 428 straipsnio pažeidimas. Ir dviratininkams, ir vairuotojams galioja tas pats principas – sveikas protas ir tarpusavio pagarba kelyje apsaugo geriau nei bet kuri bauda.
