Priekyje – kamštis, ir dešimtys vairuotojų refleksiškai spusteli avarinės signalizacijos mygtuką „ačiū” kitam vairuotojui. Tuo pačiu metu kažkas kitas sustoja neapšviestame kelkraštyje tamsoje ir avarinės neįjungia visai. Abu elgiasi priešingai, nei reikalauja KET – vieni jungia ją ten, kur nereikia, kiti pamiršta ten, kur privaloma.
Aštuoni atvejai, kada avarinė signalizacija privaloma
Kelių eismo taisyklių 91 punktas išvardija konkrečius atvejus, kai avarinė šviesos signalizacija (jei ji automobilyje įrengta) privalo būti įjungta:
- priverstinai sustojus ten, kur sustoti ar stovėti draudžiama;
- įvykus eismo įvykiui;
- tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;
- sustojus neapšviestuose kelio ruožuose tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, o važiuojant tokiu metu – jei nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa;
- kai automobilis velkamas arba vežamas užkėlus jo priekį ar galą ant specialaus atraminio įtaiso;
- kai vairuotojas akinamas;
- kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;
- vaikų įlaipinimo ar išlaipinimo metu, kai automobilis pažymėtas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
Ar dauguma vairuotojų žino visus aštuonis? Vargu – praktikoje daugelis prisimena tik du ar tris, o likusieji atvejai lieka pilkojoje zonoje.
Kur avarinę jungti nereikia – ir kur tai net pažeidimas
Dažniausia klaida – avarinės signalizacijos naudojimas kaip „padėkos” kitam vairuotojui arba jos įjungimas siekiant pateisinti sustojimą draudžiamoje vietoje. KET tokių atvejų nenumato. Avariniai žibintai neįteisina sustojimo ten, kur sustoti draudžiama – jie tik signalizuoja apie pavojų, bet nepanaikina paties draudimo. Sustojus be pateisinamos priežasties draudžiamoje vietoje su įjungta avarine, tai vis tiek lieka pažeidimu.
Sunku nepastebėti, kad būtent šis įprotis – „įjungsiu avarinę ir viskas bus tvarkoje” – klaidina daugiausia vairuotojų. Signalizacija informuoja, bet nesuteikia jokių papildomų teisių.
Vien avarinės neužtenka: kada privalomas ir trikampis
Svarbi detalė, kurią daugelis pamiršta: tam tikrais atvejais vien avarinės signalizacijos nepakanka. Pagal KET 92 punktą, jei priverstinai sustojama draudžiamoje vietoje arba įvykus eismo įvykiui, taip pat jei automobilis sustoja ten, kur kiti eismo dalyviai jį pamatytų likus mažiau nei 100 metrų, papildomai privaloma pastatyti avarinio sustojimo ženklą (trikampį): gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 metrai, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 metrų prieš automobilį.
Jei avarinės signalizacijos automobilyje nėra arba ji sugedusi, trikampis tampa vienintele įspėjimo priemone – ir jį pastatyti privaloma net ir tais atvejais, kai kitomis aplinkybėmis būtų pakakę įjungti žibintus.
Kiek kainuoja klaida
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Ši norma apima tiek avarinės signalizacijos neįjungimą ten, kur ji privaloma, tiek jos naudojimą ne pagal paskirtį.
Ką verta įsidėmėti
Taisyklė paprasta: avarinę signalizaciją junkite tada, kai iškyla realus pavojus ar kliūtis – sustojus kelkraštyje, tamsoje, po gedimo ar avarijos. Bet neprilyginkite jos „universaliam leidimui” sustoti bet kur ar padėkoti kitiems – tam ji neskirta. Ir atminkite: sustojus pavojingoje vietoje, prie avarinės beveik visada reikia pridėti ir trikampį, pastatytą tinkamu atstumu prieš automobilį.
