Vairuotojas išvažiavo į kelionę per karščio bangą – termometras automobilyje rodė 39 laipsnius. Miesto sąlygomis jo hibridinis visureigis paprastai suvartoja apie 6 litrus šimtui kilometrų. Tą dieną, trasoje, skaičius perkopė 8 litrus. Bagažinės ant stogo krovinys ir didesnis greitis – dalis paaiškinimo, bet ne visas. Likusią dalį „suvalgė“ karštis.
Ne tik šaltis brangina kuro sąnaudas
Dauguma vairuotojų žino, kad žiemą degalų sąnaudos auga – šaltis mažina elektromobilių nuvažiuojamą atstumą, o hibridinis visureigis šaltyje gali suvartoti 20–25 % daugiau energijos. Bet ar ekstremalus karštis veikia panašiai? Taip – tik dėl kitos priežasties. Šalta oro pusė daugiausia veikia baterijos chemiją ir šildymo poreikį. Karšta pusė veikia per vieną konkretų mechanizmą – kondicionierių, dirbantį visu pajėgumu.
Kodėl klimatizacija vasarą apkrauna variklį stipriau
JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, visu pajėgumu dirbanti klimatizacija gali padidinti degalų sąnaudas iki 25 %. Kompresorius, varomas tiesiogiai nuo variklio arba – šiuolaikiniuose hibriduose – nuo atskiro elektros variklio, sunaudoja energiją, kurios kitu atveju galėtų nereikėti. Hibridiniuose automobiliuose tai reiškia dvigubą smūgį: energija, kuri būtų galėjusi būti sugrąžinta stabdant ir panaudota elektros varikliui, dabar iškeliama klimatizacijai, arba vidaus degimo variklis turi papildomai pasukti generatorių, kad tos energijos pagamintų.
Kuo ekonomiškesnis automobilis, tuo labiau jaučia karštį
Čia slypi kontraintuityvus faktas: kuo automobilis ekonomiškesnis pagal prigimtį, tuo procentiškai stipriau karštis paveikia jo sąnaudas. Logika paprasta – kondicionieriaus energijos poreikis nuo automobilio tipo beveik nesikeičia, bet mažai vartojančiam automobiliui tas pats energijos kiekis sudaro didesnę bendro suvartojimo dalį. Mieste ir trumpuose maršrutuose efektas juntamas stipriausiai, nes klimatizacija dirba ilgiau kiekvieno nuvažiuoto kilometro atžvilgiu. Trasoje, kur variklis dirba stabiliais sūkiais, poveikis proporcingai mažesnis.
Langai ar kondicionierius – kada kas apsimoka
Tyrimai rodo aiškią ribą: važiuojant iki maždaug 100 km/h, atidaryti langai vasarą degalus taupo geriau nei įjungta klimatizacija. Peržengus šią ribą, situacija apsiverčia – oro pasipriešinimas per atidarytus langus tampa didesnė našta varikliui nei kompresoriaus darbas. Kas bent kartą bandė važiuoti greitkeliu atidarytais langais vasarą – žino, kad komfortas tuo momentu jau nebe pagrindinis argumentas.
Karštis gali pakenkti ne tik piniginei, bet ir pavarai
Įprastam vidaus degimo varikliui, jei aušinimo sistema tvarkinga, ekstremalus karštis pats savaime didelės grėsmės nekelia. Kitaip su elektrine ar hibridine pavara: intensyvi kaitra gali sukelti perkaitimą, ypač senesniuose elektromobiliuose su pasyviu baterijos aušinimu – dažnai su tuo susidurdavo ankstyvieji „Nissan Leaf“ modeliai ilgesnėse trasose, o atvėsimo procesas galėdavo užtrukti kelias valandas. Kai kurios šiuolaikinės, itin galingos hibridinės sistemos taip pat gali perkaisti, pavyzdžiui, ilgai važiuojant į kalną. Praktinė išvada paprasta: per karščio bangą geriau nesiekti maksimalios galios ir vengti ilgo važiavimo aukštu apsisukimų režimu.
Ką tai reiškia važiuojant Lietuvos vasarą
Lietuvoje +35 °C karščiai retesni nei Pietų Europoje, tačiau liepos–rugpjūčio mėnesiais +30 °C riba peržengiama vis dažniau, o su tuo – ir sąnaudų šuolis, kurio dauguma vairuotojų nesitiki. Prieš ilgesnę kelionę per karštį verta patikrinti klimatizacijos sistemos būklę – neefektyviai veikianti sistema dirba dar ilgiau ir naudoja dar daugiau energijos, kad pasiektų norimą temperatūrą. Ir vienas paprastas įprotis: važiuojant mieste ar lėtai – langai, važiuojant greitkeliu – klimatizacija.
