80 AG iš trijų litrų darbinio tūrio. 1974 metais tai skambėjo kukliai, o šiandien atrodytų beveik kaip gedimas. Bet būtent šis kuklus skaičius yra priežastis, kodėl Mercedes-Benz OM617 tapo vienu garsiausių „amžinų” variklių automobilių istorijoje – ir, kad ir kaip keistai skambėtų, tas pats variklis vėliau padėjo pasiekti daugiau nei 300 km/val.
Kuklumas kaip strategija, ne trūkumas
1974 m. Mercedes pristatė OM617 modelyje 240 D 3.0 – tai buvo pirmasis serijiniu būdu gaminamas lengvasis automobilis su penkių cilindrų varikliu. Bet įdomiausias skaičius slypi ne cilindrų kiekyje, o galioje: iš trijų litrų tūrio Mercedes iš pradžių išgavo vos 80 AG. Tai reiškia mažiau nei 27 AG vienam litrui – rodiklis, kuris šiandien skambėtų kaip inžinerinė nesėkmė.
Bet ar tikrai tai buvo klaida? Ne – tai buvo sąmoningas sprendimas. Vidinės variklio dalys dirbo gerokai mažiau apkrautos nei variklyje, iš kurio tokio paties tūrio būtų spaudžiama gerokai daugiau galios. Prie to prisidėjo paprasta ir tvirta technika: netiesioginis įpurškimas, mechaniškai valdomas Bosch įpurškimo siurblys, vienas viršutinis skirstymo velenas, du vožtuvai cilindrui ir dviguba ritininė grandinė paskirstymo pavarai. Atmosferinė versija neturėjo net turbinos, kuri papildomai apkrautų bloką.
Kodėl penki cilindrai, o ne keturi ar šeši
Penkių cilindrų sprendimas nebuvo bandymas sukurti kažką egzotiško. Aštuntajame dešimtmetyje Mercedes automobiliams reikėjo daugiau dyzelinės galios, o modeliai tolydžio didėjo. Keturi cilindrai nebeturėjo erdvės augti toliau, o šešių cilindrų variantas būtų per ilgas ir per sunkus. Penki cilindrai tapo aukso viduriu.
Po debiuto 240 D 3.0 variklis persikėlė į W123, kur nuo 1976 m. 300 D tapo viena žinomiausių šios kartos versijų. Ta pati variklių šeima vėliau atsirado G klasėje ir didžiojoje S klasėje, skirtoje Šiaurės Amerikos rinkai – ten papildomai pasirodė ir turbo versija. W126 300 SD modelyje galia išaugo iki 125 AG. Tai gerokai daugiau nei pirminiai 80 AG, tačiau pagrindas išliko tas pats – trijų litrų penkiacilindris.
Kaip tas pats variklis pasiekė virš 300 km/val.
Kiek realaus rezervo turėjo ši konstrukcija, Mercedes pats ir įrodė. 1976 m. gerokai modifikuotas OM617 buvo sumontuotas eksperimentiniame C 111-II D automobilyje. Su turbina ir tarpiniu aušintuvu galia išaugo iki 190 AG. Per 64 valandų rekordinį bandymą Italijos Nardò trasoje automobilis pasiekė vidutinį daugiau nei 250 km/val. greitį.
Po dvejų metų Mercedes nuėjo dar toliau – aptakus C 111-III gavo penkiacilindrę versiją su 230 AG. Naujų rekordinių bandymų metu Nardò automobilis pasiekė devynis pasaulio rekordus ir vienuolika tarptautinių klasės rekordų. 500 kilometrų distancijoje vidutinis greitis siekė 321,9 km/val. Tai, žinoma, nereiškia, kad kiekvienas serijinis 300 D galėjo be problemų lėkti daugiau nei 300 km/val. – tai parodo tik tai, kiek toliau Mercedes galėjo nueiti su tuo pačiu techniniu pagrindu, sąmoningai naudodamas įprastame gatvės automobilyje tik nedidelę dalį šio potencialo.
Net legenda reikalauja priežiūros
Beveik nesunaikinama reputacija gali sudaryti įspūdį, kad OM617 sukasi amžinai be jokio dėmesio. Taip nėra. Jauniausi egzemplioriai jau turi kelis dešimtmečius, o užleista priežiūra gali pribaigti net geriausią konstrukciją. Naudotame automobilyje verta atkreipti dėmesį į paskirstymo grandinę, vožtuvų tarpelius, purkštukus, aušinimo sistemą, nesandarumus ir įpurškimo siurblį. Be to, W123 atveju didesnė problema už patį variklį galiausiai gali tapti kėbulas – puikiai dirbantis penkiacilindris menkai padeda, jei rūdys kelerius metus graužė automobilį iš vidaus.
Didelės ridos nėra įrodymas, kad priežiūra nebūtina. Jos parodo tik tai, ką gali pasiekti santykinai paprasta ir masyviai pagaminta variklio konstrukcija, kai ja tinkamai rūpinamasi.
Iš darbinio automobilio – į kolekcinę vertybę
W123 iš paprasto naudos automobilio virto rimtu klasikiniu automobiliu. Tai matyti ir pasiūloje – Nyderlanduose neseniai buvo siūlomas 1980 m. 300 D už 12 900 eurų, o už kur kas retesnę 1983 m. 300 TD Turbo versiją prašyta 24 500 eurų. Tai vis dar prašomos kainos, kur būklė, istorija ir komplektacija sukelia milžiniškus skirtumus.
Tai neįprasta raida automobiliams, kurie kadaise buvo perkami tam, kad be galo važiuotų kilometrus, ne tam, kad taptų vertybe garaže. Tai, kas anuomet atrodė nelabai įspūdingas galios skaičius, dabar tapo svarbia jų patrauklumo dalimi.
Kodėl tai aktualu ir Lietuvoje
W123 su OM617 varikliu Lietuvoje ir platesniame regione irgi nebuvo retenybė – panašiai kaip Balkanuose, šis automobilis dešimtmečius vertintas būtent dėl paprastumo ir gebėjimo dirbti be didelės priežiūros. Šiandien tokie egzemplioriai vis dažniau perkami ne kaip kasdienis automobilis, o kaip klasikinė technika – tad prieš perkant naudotą automobilį su šiuo varikliu, verta patikrinti tas pačias detales, kurias nurodo ir Vakarų Europos entuziastai: grandinę, purkštukus, korozija paveiktas kėbulo vietas ir aušinimo sistemos sandarumą.
Šiuolaikinė vokiečių automobilių pramonė turi visai kitokius reikalavimus – varikliai privalo būti galingesni, švaresni, tylesni ir efektyvesni, o patys automobiliai tapo sunkesni ir sudėtingesni. OM617 gimė laiku, kai Mercedes trijų litrų tūrio nenaudojo tam, kad išspaustų įspūdingą galios skaičių iš kiekvieno kubinio centimetro.
