Atidarote automobilio variklio dangtį ir pastebite, kad aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje liko labai mažai. Artimiausia degalinė ar autoservisas – už kelių kilometrų, o bagažinėje yra tik butelis vandens. Ar galima jį supilti?
Trumpas atsakymas – avarinėje situacijoje vanduo gali būti geresnis pasirinkimas nei važiavimas su kritiškai mažu aušinimo skysčio kiekiu. Tačiau tai nėra normalus aušinimo skysčio pakaitalas ir problemą reikėtų pašalinti kuo greičiau.
Kodėl varikliui apskritai reikia aušinimo skysčio?
Veikiantis vidaus degimo variklis išskiria labai daug šilumos. Aušinimo sistema ją paima iš karščiausių variklio vietų ir per radiatorių perduoda aplinkai.
Tačiau tinkamas aušinimo skystis atlieka daugiau funkcijų nei vien šilumos pernešimas. Jame naudojami priedai, kurie padeda apsaugoti aušinimo sistemos komponentus nuo korozijos, nuosėdų ir kitų ilgalaikių pažeidimų.
Jis taip pat pritaikytas darbui tiek žemoje, tiek aukštoje temperatūroje.
Vanduo gali padėti – bet tik avariniu atveju
Carwow techniniame paaiškinime nurodoma, kad jeigu aušinimo skysčio liko pavojingai mažai ir tinkamo skysčio gauti nėra galimybės, vanduo gali būti naudojamas kaip laikinas papildymas.
Tikslas nėra pradėti nuolat eksploatuoti automobilį su vandeniu. Tikslas – saugiai pasiekti vietą, kur galima gauti tinkamą aušinimo skystį arba patikrinti automobilį.
Jeigu galima rinktis, distiliuotas arba dejonizuotas vanduo yra tinkamesnis už vandentiekio vandenį. Tačiau tikroje avarinėje situacijoje prioritetas yra apsaugoti variklį nuo perkaitimo.
Niekada neatidarykite karštos sistemos
Čia slypi vienas didžiausių pavojų. Įkaitusio variklio aušinimo sistema veikia esant slėgiui.
Atsukus išsiplėtimo bakelio ar radiatoriaus dangtelį, karštas skystis ir garai gali išsiveržti į išorę ir smarkiai nudeginti.
Jeigu temperatūros indikatorius pakilo, užsidegė perkaitimo įspėjimas arba iš po variklio dangčio pasirodė garai, pirmiausia saugiai sustokite ir išjunkite variklį.
Prie aušinimo sistemos galima liestis tik jai pakankamai atvėsus. Konkrečios automobilio gamintojo instrukcijos turi pirmenybę prieš bendro pobūdžio patarimus.
Kodėl negalima tiesiog važinėti su vandeniu?
Vanduo labai gerai sugeria šilumą, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad specialus aušinimo skystis apskritai nereikalingas. Tačiau reali automobilio aušinimo sistema turi veikti gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis.
Vanduo užšąla
Paprastas vanduo užšąla ties maždaug 0 °C ir šaldamas plečiasi. Lietuvos klimato sąlygomis tai ypač svarbu. Palikti aušinimo sistemą pripildytą paprasto vandens žiemai būtų rizikinga.
Tinkamas aušinimo skystis turi antifrizo savybių ir apsaugo sistemą esant gerokai žemesnei temperatūrai.
Vanduo prasčiau apsaugo nuo korozijos
Aušinimo sistemoje yra įvairių metalinių komponentų. Specialiame skystyje naudojami koroziją slopinantys priedai, o paprastas vanduo tokios apsaugos nesuteikia.
Ilgalaikis netinkamo skysčio naudojimas gali prisidėti prie korozijos, nuosėdų ir sistemos gedimų.
Aukštoje temperatūroje skiriasi savybės
Atmosferos slėgyje vanduo verda ties maždaug 100 °C. Automobilio aušinimo sistema yra slėginė, todėl reali virimo temperatūra būna aukštesnė, tačiau tinkamai parinktas aušinimo skystis sukurtas veikti platesniame temperatūrų diapazone.
Dėl to vanduo nėra visavertė ilgalaikė alternatyva.
Kokį aušinimo skystį pilti vėliau?
Čia dar viena dažna klaida – skystį rinktis vien pagal spalvą.
Vienoda spalva negarantuoja vienodos cheminės specifikacijos. Skirtingiems automobiliams gali būti numatyti skirtingi aušinimo skysčių standartai, o kai kurių nesuderinamų produktų maišymas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ar nuosėdų.
Todėl saugiausia tikrinti automobilio naudojimo instrukciją arba gamintojo nurodytą specifikaciją.
Taip pat svarbu atskirti jau paruoštą naudoti skystį nuo koncentrato. Koncentratą paprastai reikia maišyti su vandeniu gamintojo nurodytu santykiu. Dažnai sutinkamas 50:50 santykis, tačiau jis nėra universali taisyklė visiems automobiliams ir visiems produktams.
Jeigu skystis nuolat dingsta, problema yra kitur
Sveikoje uždaroje aušinimo sistemoje neturėtų reikėti nuolat pilti didelių skysčio kiekių.
Jeigu lygis vėl ir vėl krinta, reikia ieškoti priežasties. Tai gali būti nesandari žarna, radiatorius, išsiplėtimo bakelis, jungtis, vandens siurblys ar kitas aušinimo sistemos gedimas.
Įspėjamaisiais ženklais gali tapti:
- balutė po automobiliu;
- specifinis salstelėjęs kvapas;
- dažnai krintantis skysčio lygis;
- aukštesnė nei įprasta variklio temperatūra;
- aušinimo sistemos arba temperatūros įspėjimas prietaisų skydelyje.
Ar galima važiuoti papildžius vandeniu?
Jeigu variklis atvėsęs, vanduo buvo panaudotas tik kaip avarinis papildymas, temperatūra normali ir nėra akivaizdaus didelio nuotėkio, gali būti įmanoma nuvažiuoti trumpą atstumą iki serviso ar saugios vietos.
Tačiau universalaus „galima važiuoti 20 ar 50 kilometrų“ skaičiaus nėra.
Jeigu temperatūra vėl kyla, pasirodo garai, skystis sparčiai dingsta arba variklis pradeda veikti neįprastai, važiuoti toliau nereikėtų.
Svarbiausia vandens nepaversti remontu
Butelis vandens bagažinėje tam tikroje situacijoje iš tiesų gali padėti. Tačiau jis neišsprendžia priežasties, dėl kurios aušinimo skysčio pritrūko.
Vanduo yra avarinė priemonė, o ne pigesnė alternatyva antifrizui. Pasiekus saugią vietą reikėtų atkurti gamintojo numatytą aušinimo skysčio koncentraciją ir, jeigu skysčio lygis buvo smarkiai nukritęs, išsiaiškinti kodėl.
Lietuvoje šis principas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui: vasarą įpiltas vanduo neturėtų būti pamirštas sistemoje iki pirmųjų šalčių.
