Po beveik dvejų metų santykinės ramybės Italijoje vėl mažėja veikiančių automatinių greičio matavimo kamerų – o viešose diskusijose vėl sklando paslaptingas pavadinimas „Fleximan“. Valdžios institucijos nerimauja, kad 2023–2024 m. vykusi sabotažo kampanija gali atgimti, ir jau ruošia atsaką, kuris pralaimintiems vairuotojams tikrai nepatiks.
Kas nutiko naujausiais atvejais
2025 m. gruodžio 29–30 d. naktį Mecano mieste, Emilijoje-Romanijoje, savo bazėje buvo rastas supjaustytas „Velocar“ greičio matavimo prietaisas. 2026 m. vasario 2 d. Rivaltoje netoli Turino sunaikinti dar du įrenginiai. Metodas atrodo identiškas ankstesniems atvejams: naktinis veikimas, stulpo pjovimas nešiojamuoju kampiniu šlifuokliu, o įtariamasis dingsta tamsoje.
Pažįstama pravardė sugrįžta
Italijos valdžia teigia, kad šis metodas atspindi ankstesnius išpuolius, priskiriamus „Fleximanui“ – pravardei, kilusiai iš itališko žodžio „flessibile“, reiškiančio kampinį šlifuoklį. Nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. vasario mėn. 24 greičio matavimo kameros buvo išjungtos įvairiuose regionuose, tarp jų Lombardijoje, Emilijoje-Romanijoje ir Pjemonte. Reiškinys greitai tapo nacionaliniu pokalbių objektu, kuriame kriminaliniai tyrimai susiliejo su socialinių tinklų mitologija – daliai vairuotojų Fleximanas tapo šiuolaikiniu Robinu Hudu, kitiems – pavojingu vandalu. 2025 m. dėl kelių incidentų buvo tiriamas 43 metų vyras, bet ne visi sabotažo atvejai su juo oficialiai susieti, o tapatybė už už pravardės niekada nebuvo galutinai patvirtinta.
Kokia atsakomybė gresia
Kiekvienas sunaikintas greičio matuoklis – rimtas nusikaltimas: sunkina viešosios nuosavybės sugadinimas, už kurį Italijoje baudžiama kelerių metų laisvės atėmimu. Pakeitimo išlaidos siekia kelis tūkstančius eurų už įrenginį, neįskaitant darbo ir laikino eismo valdymo išlaidų. Bet ar tai sustabdo pasikartojančius atvejus? Kol kas ne visai – valdžia perspėja, kad su Fleximano vardu susijusi mitologija gali skatinti imitatorius, todėl lieka atviras klausimas, ar grįžo pats pirminis diversantas, ar veikia legendos įkvėpti pasekėjai.
Platesnis kontekstas: kodėl radarai Italijoje tapo tokia opia tema
Sabotažo bangą reikia vertinti kartu su kita, susijusia diskusija. Vien 2024 m. Italijos savivaldybės iš fotoradarų baudų surinko 1,7 mlrd. eurų – suma, kuri pati savaime sukėlė klausimą, ar radarai skirti saugumui, ar biudžeto papildymui. Į tai Italija atsakė teisės akto pakeitimu: nuo 2025 m. rugsėjo kiekvienas fotoradaras mieste privalo būti pažymėtas ne mažiau kaip 200 metrų iki jo, užmiestyje – iki kilometro, o statyti juos už posūkio ar vietose, kur riba staigiai krenta (pavyzdžiui, nuo 90 iki 50 km/h), draudžiama. Šis reguliavimo žingsnis – dalis to paties valdžios atsako, kuriuo siekiama sumažinti įtampą tarp vairuotojų ir kontrolės sistemos.
Kodėl tai svarbu ne tik Italijoje
Nors incidentai vyksta Italijoje, istorija atliepia visą Europą. Lietuvoje ir kitose ES šalyse greičio matuokliai taip pat yra esminis kelių saugumo strategijų komponentas, o vandalizmo aktai prieš kontrolės infrastruktūrą gali pakenkti pastangoms mažinti sunkias avarijas. „Fleximano“ fenomenas pabrėžia įtampą tarp individualaus protesto ir kolektyvinio saugumo – mitas žavi dalį stebėtojų, tačiau finansinės ir socialinės išlaidos lieka realios, o valdžios reakcija – ir baudžiamoji, ir reguliacinė – rodo, kad problema traktuojama rimtai visais frontais.
