Lenkdamas dviratininką iki 50 km/val. greičiu, vairuotojas šiuo metu privalo palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą, o didesniu greičiu – 1,5 metro. Tai ne rekomendacija, o teisinis reikalavimas, galiojantis nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Bet Susisiekimo ministerija siūlo pakeitimą, kuris šią konkrečią ribą paverstų tik rekomendacija – ir dviratininkų bendruomenė įspėja, kad tai gali kainuoti gyvybes.
Kodėl bendruomenė sunerimusi
Tūkstančius Lietuvos dviratininkų vienijanti organizacija „Minam100″ kreipėsi į Prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybę ir ministeriją, teigdama, kad siūlymas nebuvo derintas su bendruomene ir reikštų žingsnį atgal nuo pastaraisiais metais stiprintos apsaugos. Kreipimąsi palaiko Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir dviračių sporto federacijos. „Minam100″ prezidentė Loreta Šlėguvienė pabrėžia: šiandien vairuotojas žino konkrečią ribą – metrą arba pusantro. Pavertus ją rekomendacija, neliktų aiškumo, koks atstumas iš tikrųjų saugus, o teisėsaugai taptų sunkiau vertinti pavojingo priartėjimo atvejus.
Bet ar tai reiškia, kad problema tik teorinė? Ne. Praėjusią savaitę Druskininkų rajone sunkiai sužalotas 2026 m. Lietuvos plento dviračių čempionas Mindaugas Kurlavičius – automobilis kliudė jį iš nugaros, nesilaikant saugaus atstumo. „1,5 metro lenkiant dviratininką – tai ne skaičius. Tai erdvė žmogaus gyvybei”, – sako sportininkas.
Antrasis pokytis: švelnesnė bausmė gyvenamosiose zonose
Tuo pat metu ministerija svarsto ir kitą pakeitimą – šįkart dėl lenkimo gyvenamosiose zonose ir dviračių gatvėse, kur lenkti draudžiama apskritai. Šiuo metu toks pažeidimas priskiriamas ANK 420 straipsniui ir užtraukia 170–230 € baudą bei privalomą teisės vairuoti atėmimą 3–6 mėnesiams. Ministerija siūlo šiuos konkrečius atvejus išskirti iš kitų, pavojingesnių draudžiamo lenkimo situacijų (sankryžose, geležinkelio pervažose) ir taikyti 60–90 € baudą be teisės atėmimo – argumentuojant, kad 20–30 km/val. ribojamoje zonoje reali rizika mažesnė nei magistralėje.
Pokytį paskatino ir statistika: 2024 m. tokių pažeidimų užfiksuota vos 3, 2025 m. – 15, o 2026 m. iki rugpjūčio – jau daugiau nei 100. Ministerijos teigimu, prie šuolio prisidėjo ir gyventojų vaizdo įrašai, dažniau perduodami policijai. Verta paminėti: pirminiame projekte teisės atėmimas buvo tik sutrumpintas iki 1–3 mėn., bet rugpjūčio 23 d. ministerija paaiškino, kad jo apskritai atsisakoma – liktų vien piniginė bauda.
Sprendimas, kurį siūlo patys dviratininkai
„Minam100″ pripažįsta, kad dabartinis reguliavimas kelia realių nepatogumų vairuotojams – siaurame kelyje su ištisine linija dviratininko dažnai neįmanoma aplenkti, tuo pat metu paliekant privalomą atstumą. Bet organizacijos siūlomas sprendimas kitoks: leisti vairuotojui kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką, jei priešpriešinė juosta laisva ir manevras saugus. „Geriau leisti vairuotojui kirsti ištisinę liniją ir aplenkti dviratininką pusantro metro atstumu. Tai ir saugiau, ir sprendžia realią vairuotojams kylančią problemą”, – sako L. Šlėguvienė. Panašus sprendimas jau buvo siūlytas Seimo rezoliucijoje, o ministerija tuomet žadėjo analizuoti užsienio patirtį – tačiau dabartiniame projekte, bendruomenės vertinimu, pasirinkta priešinga kryptis.
Redakcijos vertinimu, didžiausias klausimas čia – ne pati ministerijos logika (proporcinga bausmė proporcingai rizikai), o procesas: sprendimas, tiesiogiai liečiantis pažeidžiamiausius eismo dalyvius, keičiamas be jų atstovų dalyvavimo. Galutinė projekto redakcija dar priklausys nuo to, kokia forma jis pasieks Seimą.
