Nuo liepos 7 d. kiekviename Europos Sąjungoje naujai įregistruotame automobilyje turės būti įrengtas EDR modulis arba vadinamoji juodoji dėžė. Šis prietaisas veikia panašiai kaip to paties pavadinimo analogiški prietaisai aviacijoje, t. y. jis įrašo vairavimo duomenis prieš eismo įvykį. Ko galima tikėtis?
Vairuotojų ir keleivių labui
Europos Sąjungos institucijos vis daugiau dėmesio skiria kelių eismo saugai. Briuselis jau seniai nusprendė, kad sėkmės šioje srityje raktas yra papildomos automobilių įrangos diegimas. Nuo 2022 m. liepos mėn. įvykių duomenų registratoriaus (EDR) modulis yra įtrauktas į privalomos įrangos sąrašą bet kuriam modeliui, norinčiam gauti ES tipo patvirtinimą. Tačiau iki šios datos homologuotus modelius ir kartas galima įsigyti be juodosios dėžės. Dabar tai pasikeis.
Nuo 2024 m. liepos 7 d. visuose registruotuose naujuose lengvuosiuose automobiliuose turi būti įrengtas EDR modulis. Kitoms transporto priemonėms ši prievolė įsigalios vėliau – 2026 m. sausio 7 d. autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams ir sunkiasvoriams sunkvežimiams (M2, M3 N2 ir N3 transporto priemonėms) ir 2029 m. sausio 7 d. kitoms transporto priemonių grupėms.
Kam visa tai reikalinga? EDR modulio duomenys turi būti naudojami eismo įvykių priežastims analizuoti, jei to prašo prokuratūra arba teisėjas. Būtent taip nutiko 2023 m. tragiško įvykio Lenkijos greitkelyje A1 atveju, kai žuvo „KIA“ automobiliu važiavusi trijų asmenų šeima. Būtent BMW juodosios dėžės dėka tyrėjai išsiaiškino, kad avarijos metu automobilis važiavo didesniu nei 250 km/val. greičiu.
Duomenys iš juodųjų dėžių taip pat bus perduodami institucijoms ir valstybinėms įstaigoms, atliekančioms kelių eismo saugumo analizę. Tačiau, vadovaujantis ES teisės aktais, tokiu atveju duomenys bus nuasmeninti.
Tie, kurie kasdien nerimauja dėl privatumo, gali būti ramūs. Automobilyje esanti juodoji dėžė nesiunčia jokios informacijos, bet įrašo ją į vidinę atmintį perrašydama duomenų ciklą. Perskaityti informaciją iš paties EDR modulio taip pat nėra paprasta. Neužtenka prijungti prie automobilio OBD prievado. Dažnai nuskaityti duomenis galima tik įgaliotame techninės priežiūros centre, kur yra tinkami IT įrankiai.
Kur jis yra ir kaip veikia?
EDR modulis yra nedidelis elektroninis komponentas, kurį galima rasti, pavyzdžiui, vairo mechanizme – oro pagalvių komplekte. Automobilio juodoji dėžė nuolat įrašinėja duomenis apie automobilio veikimo parametrus, tačiau gali fiksuoti tik penkių sekundžių būklę iki įvykio ir 300 milisekundžių po jo. Impulsas, dėl kurio pradedami įrašinėti duomenys, yra susidūrimas (apibrėžiamas kaip didesnis nei 8 km/h greičio pokytis per 150 milisekundžių), diržų įtempiklių, oro pagalvių arba pirotechninės variklio dangčio sistemos, skirtos pėstiesiems apsaugoti, suveikimas.
Svarbiausia EDR surinkta informacija yra ši:
- transporto priemonės greitis nuo 0 iki 250 km/h per 5 sekundes iki smūgio,
- kokiu laipsniu 5 sekundes prieš smūgį buvo atidaryta akceleratoriaus sklendė (nuspaustas akceleratoriaus pedalas),
- stabdžių naudojimas 5 sekundes iki smūgio,
- vairo judesiai 5 sekundes prieš smūgį,
- išilginio ir skersinio greičio pokyčiai susidūrimo metu,
- saugos diržo būklė (užsegtas/neužsegtas) per 1 sekundę iki smūgio,
- variklio sūkių dažnis,
- ABS įjungimas,
- transporto priemonės pasvirimo kampas,
- stabilumo sistemos veikimas,
- oro pagalvių įjungimas,
- priekinių sėdynių padėties būklę (jei jos užėmė labiausiai į priekį išsikišusią padėtį ir tai turėjo įtakos kompiuterio sprendimui įjungti oro pagalvę),
- padangų slėgio matavimo sistemos (TPMS) kontrolinės lemputės būseną likus sekundei iki smūgio,
- kruizo kontrolės veikimas likus 5 sekundėms iki smūgio,
- aktyviųjų vairuotojo pagalbinių sistemų (pvz., eismo juostos išlaikymo sistemos) būseną.
Gali atrodyti, kad įrašomos informacijos spektras yra didelis. Tačiau verta prisiminti, kad automobilio juodosios dėžės atmintyje išlieka tik kelių sekundžių pėdsakas. Vis greitesni automobiliai skatina valdžios institucijas ieškoti vis griežtesnių saugos priemonių. EDR sistemos paskirtis – padėti suprasti eismo įvykių priežastis, tačiau nepaneigsime, kad ji taip pat skirta tapti dar viena priežastimi, dėl kurios greičio ribas mėgstantys viršyti vairuotojai kelyje elgtųsi protingai.
