2025 m. įsigalios nauji griežtesni ES CO2 emisijos standartai. Jų nesugebantiems laikytis gamintojams bus taikomos finansinės baudos. Todėl nenuostabu, kad korporacijos ruošiasi pokyčiams. „Stellantis“ jau turi planą. Vienam automobiliui jis kainuos 2 000 eurų.
Europos Sąjunga reikalauja
Nuo 2025 m. gamintojo parduodamų automobilių asortimento vidutinė anglies dioksido emisija negalės viršyti 93,6 g/km. Šiuo metu šis rodiklis yra 95 g CO2/km, todėl gali atrodyti, kad tai tik kosmetinis skirtumas. Tačiau velnias slypi detalėse. Dabartinė riba nustatyta remiantis NEDC ciklu, o nuo 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus apskaičiuojamas remiantis WLTP ciklo duomenimis.
Ką tai keičia? Trumpai tariant, WLPT cikle laboratorinės sąlygos yra panašesnės į tai, kaip automobiliai naudojami iš tikrųjų. Neatitikimas tarp laboratorinių rezultatų ir realaus degimo (taigi ir išmetamo CO2 kiekio) yra mažesnis. Praktiškai tai reiškia, kad kai kurie gamintojai turės gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taigi ir degimą. Kaip rašo „Automotive News Europe“, iš tiesų iki 15 proc. palyginti su reikalavimais, nustatytais 2020-2021 m. O kas bus, jei jiems nepavyks?
Tokiais atvejais Europos Sąjunga numato finansines nuobaudas. 95 eurus už kiekvieną gramą CO2, viršijantį leistiną normą, iš kiekvieno automobilio. Tai gera priežastis dirbti mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Ir „Stellantis“ jau turi planą.
Visiškas hibridizavimas
Daugelio prekių ženklų konglomeratas „Stellantis“ paskelbė, kad plačiai naudojamas jo sprendimas, pagrįstas 48 V instaliacija. Tai degalų sąnaudas mažinanti sistema, kuri gali daugiau nei vidutinis lengvasis hibridas, bet šiek tiek mažiau nei, pavyzdžiui, „Toyota“, „Kia“ ar „Renault“ naudojami hibridiniai sprendimai.
Maždaug 12 kg sveriantis 0,9 kWh akumuliatorius varo 21 kW variklį, kuris sujungtas su automatine dviejų sankabų transmisija (eDCT). Dažniausiai sistema veikia su 1,2 l benzininiu varikliu. Visos sistemos galia siekia 100 arba 136 AG. Dėl 48 V sistemos „start-stop“ sistema veikia efektyviau ir ekonomiškiau, o automobilis vien elektra gali nuvažiuoti iki 1 km. Žinoma, esant palankioms sąlygoms.
„Stellantis“ sprendimas yra kažkas tarpinio. Klasikinis lengvasis hibridinis automobilis (mHEV) negali būti varomas vien tik elektra, o sukaupta energija naudojama transporto priemonėje esančiai įrangai maitinti. Pavyzdžiui, kai vidaus degimo variklis išjungiamas vadinamuoju buriavimo režimu. Kita vertus, klasikiniai hibridai paprastai turi šiek tiek daugiau galimybių nei „Stellantis“ sprendimas. „Kia Stonic“ hibridiniame modelyje panaudojo 1,32 kWh akumuliatorių. Tuo tarpu „Toyota Yaris Cross“ hibridinėje sistemoje veikiančio elektros variklio galia yra 59 kW, o automobilis vien elektriniu režimu gali nuvažiuoti apie 3 km.
Pasak „Stellantis“ hibridinių transmisijų padalinio vyriausiojo inžinieriaus Francesco Cimmino, kurį cituoja ANE, 48 V sistema suteikia apčiuopiamos naudos. Kaip pavyzdys buvo pateiktas nedidelis miesto krosoveris „Opel Mokka“. Automobilis su klasikiniu 1,2 l benzininiu agregatu vidutiniškai sunaudoja 6,1 l/100 km ir išmeta 137 g CO2/km. Tas pats automobilis su tuo pačiu varikliu, tačiau su 48 V sistema, sunaudoja 4,9 l/100 km ir išmeta 104 g CO2/km. Bent jau pagal katalogus.
Skirtumas yra didelis, o „Stellantis“ jau skelbia apie masinį savo automobilių hibridizavimą. Tarp automobilių, kuriuose jau įdiegta arba netrukus bus įdiegta, yra tokie modeliai kaip „Alfa Romeo Junior“ ir „Tonale“, „Citroen C3“, C4 ir C5, „Fiat 600“, „Jeep Avenger“, „Lancia Ypsilon“ ir dauguma „Opel“ ir „Peugeot“ modelių, įskaitant „Grandland“ ir 5008.
Ką tai reiškia klientams? Lėtai išnyks versijos su įprastais vidaus degimo varikliais. Hibridiniai bus ekonomiškesni. Bet ir brangesni. Kaip pripažįsta „Stellantis“, 48 V sistemos kaina vienam automobiliui yra apie 2 000 eurų.
