„Hibridas – vadinasi, taupus.“ Taip galvoja ne vienas pirkėjas, skelbime ar salone pamatęs užrašą „mild hybrid“ arba „MHEV“. Tačiau lengvasis hibridas su įprastu hibridu turi mažiau bendro, nei leidžia manyti ženklelis ant kėbulo. Rudenį, prieš žiemą dairantis kito automobilio, verta žinoti, už ką iš tiesų mokate.
Sistemą sudaro nedidelis elektros variklis-generatorius, dažniausiai sujungtas su vidaus degimo varikliu diržu, ir kompaktiškas akumuliatorius, naujesniuose modeliuose – 48 V. Jis užpildo traukos duobes, leidžia varikliui išsijungti riedant ir maitina elektros prietaisus. Sklandesnė „start-stop“ funkcija ir greitesnė reakcija į akceleratoriaus pedalą – tikri privalumai. Trūkumų yra penki.
Vien elektra – nė metro
JAV energetikos departamentas rašo tiesiai: lengvojo hibrido sistema „negali varyti automobilio vien elektra“. Elektros variklis čia tik padeda. 2019 m. pikapo „Ram 1500“ V6 versijoje „eTorque“ sistema prideda 12 AG – tai stumtelėjimas, o ne vidaus degimo variklio pakaitalas. Palyginimui, 2026 m. įkraunamo hibrido „Toyota RAV4“ SE ir XSE versijoms JAV nurodomas 52 mylių, arba apie 84 km, nuotolis vien elektra. Įkrovimo lizdo lengvasis hibridas neturi, todėl pigesnės elektros iš namų tinklo nepanaudosite.
Sutaupymas, kurį sunku pajusti
2021 m. žurnale „Case Studies in Thermal Engineering“ paskelbta simuliacija 48 V sistemos sutaupymą įvertino nuo 1,7 iki 7,7 %, priklausomai nuo važiavimo ciklo. Testuose rezultatai išsibarstė dar plačiau. Australijos automobilininkų asociacijos (AAA) matavimais, lengvasis hibridas „Suzuki Swift“ sunaudojo 18 % mažiau degalų nei benzininė versija, o „Subaru Forester“ – 2,8 % daugiau.
Kaip ta pati technologija viename automobilyje taupo, o kitame – ne? Nauda didžiausia mieste ir užmiesčio keliuose, mažiausia – greitkelyje. ICCT cituojamoje simuliacijoje greitkeliui numatytas vos juntamas ar net neigiamas efektas. Kas kas savaitę važinėja A1 magistrale tarp Vilniaus ir Kauno, tam ši išvada svarbesnė už katalogo duomenis. Plačiau – hibridinių automobilių sąnaudos testuose.
Daugiau dalių – daugiau ko sugesti
Lengvasis hibridas turi variklį-generatorių ir 48 V akumuliatorių, kurių paprastas benzininis automobilis neturi. Po garantijos kiekviena papildoma dalis tampa savininko rūpesčiu. Gal ir smulkmena perkant naują, kol nesibaigia garantija. Gamintojas „SEG Automotive“ savo 48 V agregatą apibūdina kaip generatorių su papildomu inverteriu ir perspėja: apsaugos nuo atvirkštinio poliarumo jame nėra, todėl klaidingai sujungus laidus įrenginys gali sugesti. Jo keitimą gamintojas lygina su įprasto generatoriaus keitimu.
Akumuliatoriaus kaina
JAV rinkoje lengvojo hibrido akumuliatorius, skaičiuojant vien detalę, vidutiniškai kainuoja apie 1 300 Eur (1 500 JAV dolerių), o dešimties pasiūlymų kainos svyruoja maždaug nuo 690 iki 1 820 Eur (800–2 100 JAV dolerių). Daugiausia tai aukščiausios klasės markių detalės. Perskaičiuota pagal 2026 m. rugsėjo 16 d. ECB kursą (1 euras – 1,1537 JAV dolerio). Visiškojo hibrido aukštos įtampos baterija „Lexus“ modeliuose vertinama apie 4 500–6 100 Eur (5 200–7 000 JAV dolerių), tad lengvojo hibrido remontas pigesnis. Automobilio be šios sistemos savininkui tokios išlaidos negresia.
Priemoka, kurią reikia atsipirkti
Kartais lengvasis hibridas – mokama opcija. 2019 m. „Ram 1500“ su V8 varikliu „eTorque“ kainavo apie 1 260 Eur (1 450 JAV dolerių). Kitais atvejais sistema nemokama: 2022 m. V8 versijai už ją papildomai neimta, o 2026 m. bazinis V6 ją turi standartiškai. „Kelley Blue Book“ vertinimu, sistema automobilio kainą padidina tik nežymiai.
Kai priemoka yra, verta ją pasverti. Tarkime, automobilis per metus nuvažiuoja 15 000 km ir sunaudoja 7 l/100 km, tai yra 1 050 litrų. 5 % sutaupymas, telpantis į minėtą simuliacijos intervalą, duotų apie 52 litrus per metus. Mūsų nuomone, primokėti už lengvąjį hibridą verta tik tada, kai automobilis daugiausia važinėja mieste. Prieš pasirašydami sutartį išsiaiškinkite:
- ar sistema įeina į kainą, ar už ją mokama atskirai;
- kokia garantija taikoma 48 V akumuliatoriui ir varikliui-generatoriui;
- ar artimiausias servisas dirba su 48 V sistemomis.
Ekologinė nauda – kuklesnė, nei žada ženklelis
Tarptautinė švaraus transporto taryba (ICCT) atsargiai skaičiuoja, kad dažniausiai pasitaikantis lengvojo hibrido tipas laboratoriniame teste CO2 sumažina apie 7 %, palyginti su automobiliu, kuris turi tik „start-stop“ sistemą. Sudėtingesnės konstrukcijos pasiekia beveik 16 %, o padidinus elektros variklio galią ir optimizavus variklio darbą – dar 5–10 %. Realiomis sąlygomis „Emissions Analytics“ 2019 m. analizėje benzininio lengvojo hibrido CO2 sumažėjo 11 %, visiškojo hibrido – 34 %, tai yra maždaug triskart daugiau.
Ką tai reiškia perkant automobilį Lietuvoje
Lietuvoje M1 ir N1 kategorijos automobiliams registracijos mokestis taikomas, kai CO2 kiekis viršija 130 g/km, o jo dydis priklauso nuo CO2 kiekio ir degalų rūšies. Lengvojo hibrido sistema mokestį sumažina tik tiek, kiek sumažina dokumentuose nurodytą CO2 kiekį. Todėl žiūrėkite į konkretų skaičių, ne į užrašą ant kėbulo. Jei svarbiausia – mažos sąnaudos, verta palyginti ir visiškuosius hibridus. Plačiau – taupūs hibridiniai sedanai.
Salone verta prisiminti dar vieną faktą. Australijos „Toyota“ padalinys, pats parduodantis visiškuosius hibridus, 48 V sistemų hibridinėmis nelaiko – net savo pikapuose.
_(54717037908).jpg){kind=link}