Policijos duomenimis, iš visų per pirmąjį pusmetį į eismo įvykius patekusių elektrinių paspirtukų vairuotojų trečdalis nedėvėjo šalmo, penktadalis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Apie dažniausius paspirtukininkų nusižengimus pasakoja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Paspirtukas – ne žaislas
Policijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuota virš 300 eismo įvykių, kurių metu el. paspirtukų vairuotojai nedėvėjo jokių apsaugos priemonių, ypač šalmo. V. Grašys akcentuoja, kad apsaugos priemonių dėvėjimas pirmiausiai yra tėvų pavyzdys ir atsakomybė.
„Pirkdami vaikui elektrinį paspirtuką, tėvai dažnai nepagalvoja apie potencialius pavojus ir galimas pasekmes. Tiek tėvai, tiek vaikai turėtų įsisąmoninti, kad el. paspirtukas – ne žaislas, o transporto priemonė. Tad pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, kad vaikas žinotų bent pagrindines Kelių eismo taisykles (KET), tuomet nupirkti jam šalmą ir tik tada – paspirtuką“, – pabrėžia V. Grašys.
Policijos atstovą stebina ir tėvų neatsakingumas, kai jie patys, dažnai nedėvėdami jokių apsaugos priemonių, el. paspirtuku dar vežasi ir vaiką be šalmo.
„Visų pirma, draudžiama vienu paspirtuku važiuoti dviem ar trims žmonėms. O tikėtis, kad tokį pavyzdį matęs vaikas paaugęs pats elgsis atsakingai, mažų mažiausiai yra naivu. Tėvams pirmiausiai derėtų savo pavyzdžiu rodyti, kaip teisingai elgtis kelyje“, – akcentuoja Viešosios tvarkos biuro vadovas.
Paspirtukininkai: be šalmų, apsvaigę ir nesilaikantys Kelių eismo taisyklių
Trečias dažniausias (po važiavimo be apsaugos priemonių bei vairavimo apsvaigus) el. paspirtukų vairuotojų daromas nusižengimas – kelio ženklų bei ženklinimo ir vairavimo tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas. Pirmąjį šių metų pusmetį tokių buvo šiek tiek daugiau nei dešimtadalis iš visų, patekusių į eismo įvykius.
V. Grašys taip pat atkreipia dėmesį, kad policijai dažniau žinomi tampa tie atvejai, kai eismo įvykyje dalyvauja ne vien el. paspirtuko vairuotojas, bet ir pėsčiasis ar kitos transporto priemonės vairuotojas.
„Kai eismo įvykyje dalyvauja dvi šalys, tikimybė, kad bent viena jų praneš apie įvykusį incidentą – kur kas didesnė. Yra nemažai atvejų, kai į sveikatos priežiūros įstaigą patenka asmuo, vairavęs paspirtuką, bet mes apie tai nesužinome. Dėl šios priežasties statistika nėra pilna ir nevisiškai atspindi realią situaciją“, – pasakoja policijos atstovas.
Komentuodamas pirmojo pusmečio statistiką, V. Grašys taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo laikotarpiu buvo fiksuota 20 atvejų, kai el. paspirtukų vairuotojai apgadino kitas transporto priemones, kelių įrenginius ar kitą turtą, bei 6 atvejai, kai buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Du kartus policijai teko drausminti netgi į automagistralę išvažiavusius el. paspirtukų vairuotojus.
„Nesilaikant KET, vairuojant apsvaigus ar be apsaugos priemonių, eismo įvykio pasekmės el. paspirtukų vairuotojams gali būti labai skaudžios. Deja, apie tai susimąstoma vis dar gana retai. Prevenciškai – ypač tėvams – labai siūlyčiau pasižiūrėti medikų turimas nuasmenintas nuotraukas, kuriose užfiksuoti paspirtukininkai po traumų – labai paveiki priemonė“, – pastebi V. Grašys.
Policijos dėmesys paspirtukininkams
Generalinis policijos komisaras yra įpareigojęs apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnus organizuoti eismo saugumo priemonę „Dviračiai“. Jos metu kontroliuojama, kaip mikrojudumo priemonių vairuotojai laikosi KET reikalavimų. Šiais metais tai jau vyko du kartus: liepos 11-13 bei rugpjūčio 1-3 dienomis. Dar du reidai numatyti rugpjūčio 22-24 dienomis ir rugsėjo pradžioje (6-8 d.).
Pasak Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo, šių reidų metu policija pirmiausiai stengiasi edukuoti eismo dalyvius ir taip užkirsti kelią galimiems skaudiems įvykiams ateityje.
„Skirdami vienokią ar kitokią nuobaudą, mes visų pirma tikimės, kad tai bus paveiki priemonė, kuri paskatins permąstyti savo, kaip eismo dalyvio, elgesį – tai galioja tiek pėstiesiems, einantiems per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui, tiek automobilių vairuotojams, nepasirenkantiems saugaus greičio, tiek neatsakingai besielgiantiems paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kai eismo dalyvis yra neblaivus, jokių nuolaidų, įspėjimų ar edukacijos būti nebegali. Tokiais atvejais yra numatyta griežta atsakomybė be jokių išimčių“, – pabrėžia V. Grašys.
El. paspirtukų vairuotojus edukuoja ir LTSA
Siekdama tiek atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, tiek didinti paspirtukininkų atsakingumą, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) šiemet inicijavo informacinę-edukacinę kampaniją „Riedėk šalmingai“.
Šiltuoju sezonu vykstančios kampanijos metu siekiama paskatinti elektrinių paspirtukų vairuotojus laikytis KET, vairuoti kultūringai, dėvėti šalmus bei kitas apsaugos priemones.
