Internete pilna patarimų, kaip „apgauti” vidutinio greičio matuoklį – paspartinti prie ruožo pradžios, o paskui sulėtinti, arba sustoti degalinėje viduryje ruožo, kad kritų vidutinis rodiklis. Problema ta, kad dauguma šių triukų tiesiog neveikia, nes sistema skaičiuoja ne momentinį, o vidutinį greitį per visą atkarpą – ir jokia matematinė gudrybė šio principo neapgauna.
Kaip iš tikrųjų veikia vidutinio greičio matavimas
Skirtingai nuo taškinių fotoradarų, kurie fiksuoja vieną akimirką, vidutinio greičio sistema stebi visą kelio ruožą tarp dviejų taškų. Įvažiuojant transporto priemonės valstybinis numeris ir laikas užfiksuojami pirmoje kameroje, tas pats pakartojama antroje, ruožo pabaigoje. Iš atstumo ir sugaišto laiko apskaičiuojamas vidutinis greitis visame ruože – todėl trumpalaikis pagreitėjimas viduryje atkarpos rezultato nepakeičia, jei bendras vidurkis lieka per didelis.
Būtent todėl klasikinis „stabdyk prie kameros” triukas šiuolaikinėms sistemoms nebeveikia. Sistema nesidomi, ką vairuotojas darė vienoje konkrečioje vietoje – ji mato tik galutinį rezultatą.
Kodėl tempomatas yra paprasčiausias sprendimas
Patikimiausias būdas išvengti baudos vidutinio greičio ruože – ne triukas, o paprasčiausias įrankis, jau esantis daugumoje šiuolaikinių automobilių. Nustačius tempomatą pagal galiojantį greičio apribojimą, visą ruožą galima pravažiuoti be streso ir be nuolatinio žvilgsnio į spidometrą. Daugelyje naujesnių automobilių pakanka vieno mygtuko paspaudimo ant vairo.
Naudingos ir navigacijos programėlės, kurios informuoja apie vidutinio greičio ruožo pradžią ir pabaigą – tai leidžia iš anksto pasiruošti, o ne reaguoti pamačius kelio ženklą paskutinę akimirką.
Ne visos transporto priemonės atpažįstamos vienodai
Sistema ne visada gali apskaičiuoti kiekvienos transporto priemonės vidutinį greitį. Problema kyla, kai vairuotojas įsijungia į eismą jau už pirmosios kameros arba palieka stebimą ruožą prieš jo pabaigą.
Tam tikri apribojimai galioja ir motociklams. Kadangi motociklo valstybinis numeris tvirtinamas tik gale, o dalis sistemų naudoja tik priekines kameras, motociklo identifikavimas gali būti sudėtingesnis nei lengvojo automobilio.
Kiek kainuoja greičio viršijimas Lietuvoje
Pagal ANK 416 straipsnį, greičio viršijimas iki 10 km/h užtraukia tik įspėjimą. Viršijus nuo 10 iki 20 km/h – bauda nuo 12 iki 30 eurų, nuo 20 iki 30 km/h – nuo 30 iki 90 eurų, nuo 30 iki 40 km/h – nuo 120 iki 170 eurų, nuo 40 iki 50 km/h – nuo 170 iki 230 eurų. Viršijus daugiau nei 50 km/h, bauda siekia nuo 450 iki 550 eurų, o neturintiems teisės vairuoti – nuo 450 iki 700 eurų, dažnai kartu su teisės vairuoti atėmimu nuo vieno mėnesio iki pusantrų metų, priklausomai nuo viršijimo dydžio ir vairuotojo statuso.
Paprasčiausia strategija lieka ta pati
Sunku nepastebėti, kad visi šie triukai iš esmės sprendžia neegzistuojančią problemą. Vidutinio greičio ruožuose saugiausia ir efektyviausia strategija nesikeičia – laikytis leistino greičio nuo pat ruožo pradžios iki pabaigos. Tempomatas tai padaro automatiškai, be nuolatinio streso ir be poreikio prisiminti jokių „gudrybių”, kurios vis tiek neveikia.
