Įsibėgėjate antra pavara, apsisukimai kyla – ir vietoj to, kad perjungtumėte į trečią, ranka tiesiai keliauja į ketvirtą. Daugelis vairuotojų taip daro automatiškai, net nesusimąstydami, ar tai apskritai saugu pavarų dėžei.
Atsakymas nėra vienareikšmis „taip” ar „ne”. Pati praktika – pavarų praleidimas mechaninėje dėžėje – savaime nėra problema, jei atliekama sąmoningai. Svarbiau kita: kuria kryptimi praleidžiama pavara, nes kylant ir krentant grėsmės visiškai skirtingos.
Praleidimas jungiant aukštesnę pavarą – dažniausiai saugu
Pavarų praleidimas kylant aukštyn – technika, kurią naudoja daugelis vairuotojų, o eco-driving kontekste ji netgi rekomenduojama. Mechanizmas paprastas: aukštesnė pavara reiškia žemesnius apsisukimus, o tai paprastai sumažina degalų sąnaudas. Vienintelė sąlyga – po perjungimo variklis neturi likti per žemuose apsisukimuose.
Tipiška situacija: automobilis įsibėgėja antra pavara, apsisukimai kyla, o vietoj to, kad pereitumėte per trečią, iškart renkatės ketvirtą, praleisdami tarpinę pavarą. Toks veiksmas gali sutrumpinti patį perjungimo procesą ir padaryti pagreitį sklandesnį.
Ar tai saugu transmisijai? Taip, jei po perjungimo apsisukimai išlieka tokiame lygyje, kuris leidžia varikliui dirbti normaliai. Pavyzdžiui: jei važiuojant 60 km/val. antra pavara apsisukimai siekia 4000 aps./min., o perjungus į ketvirtą jie nukrenta iki 2000 aps./min., to dažniausiai pakanka tiek tolesniam pagreičiui, tiek ramiam važiavimui pastoviu greičiu.
Problema atsiranda, kai šuolis per didelis. Jei tokioje pačioje situacijoje iš antros pereitumėte tiesiai į penktą, apsisukimai gali nukristi žemiau 1500 aps./min. – tai padidina apkrovą tiek varikliui, tiek pavarų perdavimo sistemai.
Praleidimas redukuojant – čia lengviau persistengti
Pavarų praleidimas naudojamas ir mažinant pavaras – ypač kai vairuotojas nori greitai gauti geresnę reakciją į akseleratorių, pavyzdžiui, ruošdamasis lenkti. Situacija: važiuojate 80 km/val. penkta pavara ties 2000 aps./min. ir greitai pereinate į trečią, kuri apsisukimus pakelia virš 3000 aps./min. Daugelyje senesnių atmosferinių benzininių variklių būtent tokiame diapazone automobilis pradeda geriau pagreitėti.
Bet svarbu atsiminti: staigus apsisukimų šuolis paprastai pavojingesnis nei jų kritimas. Per agresyvi redukcija gali stipriai apkrauti pavarų perdavimo elementus, o slidžioje dangoje – dar ir sukelti ratų blokavimąsi bei sukibimo praradimą.
Kai leidžiuosi nuo Anykščių ar Druskininkų kalvų su mechanine dėže, visada stengiuosi redukciją paruošti iš anksto – trumpu, švelniu akseleratoriaus paspaudimu pakeliu apsisukimus prieš perjungdamas žemyn. Toks metodas leidžia sumažinti aštraus redukavimo neigiamą poveikį. Panaši, bet sudėtingesnė technika – tarpinis dujavimas (double-clutching).
Kas iš tikrųjų svarbu
Ar visada verta praleisti pavaras? Ne visada – tai priklauso nuo konkretaus automobilio ir variklio charakteristikų, o įgūdis ateina tik su praktika. Pavarų praleidimas mechaninėje dėžėje įmanomas ir savaime nekelia problemų, jei vairuotojas kontroliuoja, kokiame diapazone variklis dirba po perjungimo.
Kasdieniame vairavime paprasčiau ir mažiau rizikinga praleisti pavaras kylant aukštyn. Redukcija per kelias pavaras iš karto – gerokai sudėtingesnis manevras, o dėl galimo sukibimo praradimo ir didelių jėgų, veikiančių pavarų perdavimo sistemą, sunku jį vadinti technika, kurią verta naudoti rutiniškai ramiai važiuojant.
