Gavai baudą kelyje svečioje šalyje, tiesiog neapmokėjai ir grįžai namo – ar problema dingo? Lenkijoje nuo rugsėjo tokia taktika nebeveikia. Visi kelių eismo pažeidimai dabar suvedami į vieną centralizuotą registrą, susietą su vairuotojo duomenimis, skirtais taškais ir baudos sumokėjimo faktu. Anksčiau didelė dalis šios apskaitos vyko atskiroje policijos sistemoje – dabar informacija iš karto patenka į bendrą vairuotojų registrą.
Kas pasikeitė iš tikrųjų
Svarbu neklaidinti naujos tvarkos su baudų dydžio kėlimu – jokios naujos tarifų lentelės nuo rugsėjo neįvesta. Pasikeitė ne bausmės dydis, o duomenų perdavimo ir saugojimo mechanizmas. Kad baudos taškai būtų pašalinti iš sistemos, į ją turi ateiti patvirtinimas apie sumokėjimą – nesumokėta bauda sistemoje tiesiog lieka, kartu su visu pažeidimo įrašu. Ir ji nedings savaime po tam tikro laiko.
Vietinis vairuotojo pažymėjimas ar transporto priemonė, registruota kitoje šalyje, nuo bendrų taisyklių neatleidžia. Jei pažeidimą fiksavo policija, duomenys apie jį gali atsidurti apskaitos sistemoje – atskira apskaita vykdoma net ir tiems, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos toje šalyje.
O kaip yra Europos Sąjungoje
Ar Lietuvai tai aktualu? Tiesiogiai – ne, nes tai vienos konkrečios šalies vidaus registras. Bet principas, kurį jis įtvirtina, Europos Sąjungoje jau seniai veikia platesniu mastu.
Pagal ES direktyvą 2015/413, valstybės narės tarpusavyje keičiasi duomenimis apie eismo pažeidimus – greičio viršijimą, važiavimą per raudoną, saugos diržo nesegimą, mobiliojo telefono naudojimą ir vairavimą neblaiviam. Lietuvoje šią funkciją atlieka „Regitra“ – ji kitų ES šalių nacionaliniams kontaktiniams centrams suteikia prieigą prie transporto priemonių ir jų savininkų duomenų. Todėl, viršijus greitį, tarkime, Vokietijoje ar Prancūzijoje, bauda gali ramiai pasiekti Lietuvą – laiškas dažnai atkeliauja lietuvių kalba, su nurodytu pažeistu teisės aktu ir sankcija.
2024 m. Europos Parlamentas ir Taryba susitarė sistemą dar sustiprinti – išplėsti pažeidimų, už kuriuos taikoma tarpvalstybinė pagalba, sąrašą (įtraukiant, pavyzdžiui, pavojingą lenkimą ar pabėgimą iš įvykio vietos) ir sukurti bendrą interneto portalą su informacija apie taikomas baudas ir apskundimo galimybes.
Kur sistema kol kas turi spragą
Bet čia slypi esminis skirtumas nuo aptartos naujienos. ES direktyva veikia tarp valstybių narių – trečiosioms šalims, kurios nėra ES narės, ji netaikoma automatiškai. Panašią situaciją Lietuva neseniai išgyveno su Jungtine Karalyste: po „Brexit“ tarpvalstybinis keitimasis duomenimis laikinai nutrūko, ir tik dabar, po naujo ES–JK susitarimo, jis atkuriamas iš naujo.Baudų vykdymo srityje tarp ES šalių papildomai galioja ir Pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, leidžiantis vienos valstybės institucijai finansinę baudą perduoti tiesiogiai kitai ES šaliai vykdyti – be papildomų formalumų ir net netikrinant dvigubo baudžiamumo tokiems pažeidimams kaip kelių eismo taisyklių nesilaikymas.
Ką iš to pasiimti
Nesvarbu, kuri sistema veikia – nacionalinis registras ar ES tarpvalstybinis mechanizmas – principas tas pats: neapmokėta bauda šiandien turi kur kas mažiau šansų dingti be pėdsako, nei prieš keletą metų. Gavus baudą užsienyje, saugiausia ją apmokėti per nustatytą terminą ir išsaugoti mokėjimo patvirtinimą – užuot tikėjusis, kad informacija tiesiog neatkeliaus iki namų.
