Autoservisų meistrai, dirbantys su naujai teises gavusiais vairuotojais, pastebi tą patį modelį vis iš naujo: per pirmas kelias savaites vairuotojas atsargus, o po mėnesio ar dviejų – jau visiškai kitoks. Būtent šis persilaužimas, o ne pats trūkstamas patyrimas, dažniausiai ir tampa pirmosios avarijos priežastimi. Lietuvoje pradedantiesiems vairuotojams tai ypač aktualu, nes jiems taikomos griežtesnės taisyklės nei patyrusiems.
Ką Lietuvoje reiškia „pradedantysis vairuotojas”
Pagal Lietuvos teisės aktus pradedantysis vairuotojas – tas, kuris vairuotojo pažymėjimą turi trumpiau nei dvejus metus. Šiuo laikotarpiu galioja ne tik bendros KET taisyklės, bet ir keli papildomi apribojimai, kurių patyrę vairuotojai jau nebeturi. Būtent per šiuos dvejus metus daroma daugiausia klaidų – ir būtent joms teisės aktai numato sugriežtintą atsakomybę.
Perdėtas pasitikėjimas ir griežtesnės greičio ribos
Viena tipiškiausių naujokų klaidų – perdėtas pasitikėjimas savimi, atsirandantis jau po kelių savaičių savarankiško vairavimo. Kai pagrindiniai įgūdžiai pradeda sektis, vairuotojas palaipsniui nustoja būti atsargus: pradeda viršyti greitį, nepakankamai įvertina situaciją ir būna nepasiruošęs staigiems pavojingiems momentams.
Lietuvoje šią klaidą tiesiogiai riboja KET 131.2 punktas: pradedantiesiems vairuotojams nustatytos mažesnės maksimalios greičio ribos nei patyrusiems. Automagistralėse jiems leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 100 km/h (vietoj 130), greitkeliuose – iki 90 km/h, keliuose su asfalto ar betono danga – iki 80 km/h, kituose keliuose – iki 70 km/h greičiu. Tai reiškia, kad naujokas, važiuodamas „su srautu” magistrale 120 km/h greičiu, jau viršija jam nustatytą ribą, net jei aplinkiniai automobiliai važiuoja greičiau.
Greičio viršijimas naujokui kainuoja teises
Griežtesnė ne tik greičio riba, bet ir atsakomybė už jos viršijimą. Pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį, už greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h (4 dalis) pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Už viršijimą 40–50 km/h (5 dalis) – nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Tuo tarpu patyręs vairuotojas už tą patį pažeidimą kol kas rizikuoja „tik” pinigine bauda. Kitaip tariant, tas pats spidometro rodmuo naujokui ir patyrusiam vairuotojui reiškia visiškai skirtingas pasekmes.
Nulinė promilių riba
Dar viena sritis, kur naujokui taikoma sugriežtinta atsakomybė – alkoholis. Pradedantiesiems vairuotojams galioja nulinė promilių riba. Pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, transporto priemonės vairavimas, kai tai daro pradedantysis vairuotojas, esantis neblaivus (daugiau kaip 0, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), užtraukia baudą nuo 230 iki 300 eurų. Palyginimui – kitiems vairuotojams toks pat neblaivumo lygis reiškia gerokai mažesnę baudą. Net vienas išgertas alkoholinis gėrimas naujokui gali reikšti ir baudą, ir realų teisių praradimo pavojų.
Užmiršta techninė priežiūra
Atskiro dėmesio reikalauja techninė automobilio būklė. Anksčiau šiam klausimui daugiau dėmesio skirdavo vairavimo mokyklose, o naujokams padėdavo patyrę vairuotojai. Dabar reikiamas žinias tenka įgyti savarankiškai, todėl kai kurie vairuotojai tiesiog pamiršta apie reguliarią priežiūrą – pavyzdžiui, variklio alyvos keitimą gali atidėlioti dešimtis tūkstančių kilometrų. Toks aplaidumas gali baigtis ne tik brangiu remontu, bet ir rimtais variklio gedimais. Verta prisiminti ir tai, kad techniškai netvarkingas automobilis – atskiras KET pažeidimas, už kurį atsako būtent vairuotojas.
Nemokėjimas prisitaikyti prie oro sąlygų
Dar viena problema – nemokėjimas pritaikyti vairavimo stiliaus prie oro. Dalis naujokų elgiasi praktiškai vienodai sausu asfaltu, lyjant, esant plikledžiui ar sniegui. Tuo tarpu prastėjant orui keičiasi automobilio elgesys, o stabdymo kelias gali smarkiai pailgėti. Bet ar egzaminui pasiruošęs vairuotojas automatiškai pasiruošęs ir žiemos keliui? Ne visada – šie niuansai mokymuose turi antraeilę reikšmę, todėl realią riziką naujokas dažnai supranta tik pats su ja susidūręs.
Per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio
Dažna naujokų klaida – per arti laikytis prie priekyje važiuojančio automobilio net esant įprastam greičiui. Patyręs vairuotojas instinktyviai palaiko saugų atstumą, leidžiantį sustoti net priekiniam automobiliui staiga stabdant. Naujokui šis jausmas dar nesusiformavęs – jis orientuojasi į vaizdą priešais, o ne į realų stabdymo kelią, kuris priklauso nuo greičio, dangos ir stabdžių būklės. KET primena paprastą taisyklę: saugus atstumas metrais turėtų būti bent lygus pusei greičio – pavyzdžiui, važiuojant 70 km/h, atstumas iki priekinės transporto priemonės neturėtų būti mažesnis kaip apie 35 metrai. Ši klaida ypač pavojinga esant blogam matomumui ar šlapiai dangai, kai stabdymo kelias pailgėja kelis kartus.
Kaip išvengti klaidų
Pirmus 2–3 mėnesius po teisių gavimo geriausia skirti adaptacijai, ramiam vairavimui ir savo automobilio gabaritų pajautimui. Ne mažiau svarbu suvokti, kad pradedančiojo vairuotojo statusas nėra vien formalumas – jis reiškia realiai griežtesnes greičio ribas, nulinę promilių ribą ir privalomą teisių atėmimą už rimtesnį greičio viršijimą.
Naujoko pirmasis automobilis nebūtinai turi būti brangus – pirmiesiems metams geriau rinktis prieinamą, paprastą prižiūrėti mašiną, kurios nebus taip gaila apgadinti per galimą smulkų eismo įvykį. Toks požiūris leidžia be nereikalingo streso perprasti vairavimo ypatumus ir palaipsniui įgyti patirties… kol dar galioja tie patys dveji metai, per kuriuos kiekviena klaida kainuoja brangiau nei vėliau.
