Biometanu varomi vilkikai Lietuvoje pamažu pereina iš eksperimentų į kasdienę logistiką. Transporto ir pramonės sektoriaus atstovų teigimu, ši dyzelino alternatyva ypač perspektyvi pastoviuose maršrutuose, o vertinant visą degalų ciklą CO2 pėdsakas gali būti sumažintas net iki 90 proc.
Vienas tokią technologiją pradėjusių naudoti verslų – VMG grupė. 2026 metų pavasarį pradėti bandymai jau peraugo į praktinį naudojimą: du biometanu varomi vilkikai gabena žaliavas, komponentus ir pusgaminius tarp grupės gamyklų Lietuvoje.
Pirmiausia pasirinko prognozuojamus maršrutus
Biometano technologijos pritaikymui svarbus ne tik pats vilkikas. Reikia įvertinti maršrutų ilgį, degalinių tinklą, planuojamą ridą ir tai, ar degalų papildymas netrukdys įprastam logistikos procesui.
VMG grupės logistikos grupės vadovė Aistė Bočkutė-Damanskienė teigia, kad būtent todėl pirmiesiems bandymams buvo pasirinkti reguliarūs maršrutai.
„Pradėjome nuo maršrutų, kuriuose srautai yra reguliarūs ir prognozuojami, todėl galėjome gana tiksliai įvertinti tokio transporto efektyvumą realiomis sąlygomis. Testavimo etapas parodė, kad mūsų vidinėje logistikoje biometanas gali būti praktiškai pritaikomas jau šiandien, todėl šį modelį planuojame palaipsniui plėsti“, – sako A. Bočkutė-Damanskienė.
Svarstė ne tik biometaną
Prieš pasirinkdama šią technologiją VMG vertino kelias alternatyvas tradiciniam dyzelinui. Tarp jų buvo HVO degalai, elektriniai ir vandeniliu varomi sunkvežimiai bei skirtingų rūšių dujos.
Vertinant sunkiojo transporto alternatyvas, vien teorinio emisijų sumažėjimo nepakanka. Įmonei svarbu, kad vilkikas galėtų kasdien atlikti numatytą darbą ir nereikalautų iš esmės keisti visos logistikos sistemos.
- Transporto priemonė turi turėti pakankamą nuvažiuojamą atstumą.
- Degalų papildymo infrastruktūra turi būti pasiekiama suplanuotuose maršrutuose.
- Prastovos negali reikšmingai trikdyti logistikos.
- Eksploatacijos sąnaudos turi būti ekonomiškai pagrįstos.
„Sunkiajame transporte neužtenka vertinti vien transporto priemonės emisijų. Vilkikas turi kasdien įveikti suplanuotus maršrutus, degalų papildymas negali stabdyti logistikos, o visas sprendimas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Šiandien mūsų maršrutuose biometanas šiuos kriterijus atitinka geriausiai“, – teigia VMG atstovė.
Skaičiuoja iki 90 proc. mažesnį CO2 pėdsaką
VMG skaičiavimu, vertinant visą degalų ciklą, biometanu varomo vilkiko CO2 pėdsakas gali būti iki 90 proc. mažesnis nei naudojant dyzeliną. Konkretus rezultatas priklauso nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo, maršruto ir kitų eksploatacijos sąlygų.
Reguliariai naudojamas vienas vilkikas per metus gali padėti sumažinti maždaug 61–75 tonas CO2 emisijų. Intensyviau eksploatuojamos transporto priemonės atveju skaičiuojamas sumažėjimas gali siekti iki 91 tonos per metus.
Du šiuo metu VMG naudojami biometano vilkikai, bendrovės vertinimu, per metus gali sumažinti CO2 emisijas iki maždaug 150 tonų.
Mažėja ne tik CO2 emisijos
Biometano naudojimas sunkiajame transporte gali turėti įtakos ir vietinei oro taršai. Tai ypač aktualu sunkiojo transporto intensyviai naudojamose pramoninėse teritorijose, logistikos centruose ir miestų prieigose.
VMG pateikiamais duomenimis, palyginti su dyzeliniais vilkikais, kietųjų dalelių emisijos gali sumažėti iki 99 proc., o azoto oksidų – iki 90 proc. Dujomis varomi varikliai taip pat gali veikti tyliau.
Todėl technologijos nauda vertinama ne tik pagal bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir pagal poveikį aplinkai vietose, kuriose transporto priemonės naudojamos kasdien.
Biometanas neapsimoka kiekviename maršrute
Vienas pagrindinių šios technologijos apribojimų – jos ekonomika stipriai priklauso nuo konkretaus maršruto. Transporto bendrovės „Vaizga“ transporto direktorius Sigitas Kateila teigia, kad biometanas pirmiausia tinka ten, kur transporto srautai yra pastovūs ir lengvai prognozuojami.
„Bio-CNG vilkikas kainuoja daugiau, tačiau dalį šio skirtumo kompensuoja degalų sąnaudos. Realiai tai yra sprendimas pastoviems ir prognozuojamiems maršrutams. Kai žinai ridą ir degalinių vietas, ekonominį efektą galima gana tiksliai apskaičiuoti“, – sako S. Kateila.
Organizacijos „Biometanas Lietuvos transportui“ duomenimis, skaičiuojant pagal 2026 metų birželio kainas, biometanu varomo vilkiko eksploatacijos sąnaudos siekė apie 0,85 Eur/km, o dyzelinu varomo – apie 0,87 Eur/km.
Skirtumas nėra didelis, todėl galutinį rezultatą gali pakeisti degalų kainų svyravimai, transporto priemonės įsigijimo kaina, metinė rida, finansavimo sąlygos ir infrastruktūros prieinamumas.
Didžiausias klausimas – degalinių infrastruktūra
Biometano vilkikų plėtros tempą Lietuvoje artimiausiais metais gali lemti ne vien pačių transporto įmonių noras keisti parką. Svarbi bus alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir valstybės transporto politika.
Tarp svarbiausių veiksnių rinkos atstovai išskiria biometano degalinių tinklo plėtrą, valstybės paskatas alternatyviais degalais varomoms transporto priemonėms, kelių rinkliavų politiką ir kainų skirtumą tarp biometano bei dyzelino.
Tuo metu elektriniam sunkiajam transportui dalyje regioninių ir ilgesnių maršrutų vis dar tenka spręsti nuvažiuojamo atstumo, greitojo įkrovimo infrastruktūros ir didesnės transporto priemonės įsigijimo kainos klausimus. Dėl to skirtingos technologijos gali būti naudojamos skirtingiems logistikos scenarijams.
Parką planuoja didinti iki kelių dešimčių vilkikų
Kol kas VMG biometaną daugiausia naudoja vidinėje logistikoje, tačiau tai neturėtų būti galutinis projekto etapas. Ateityje tokiu transportu numatoma gabenti ir gatavą produkciją bei išbandyti ilgesnius vietinius ir tarptautinius maršrutus.
Per artimiausius trejus metus biometanu varomų vilkikų parką planuojama palaipsniui padidinti iki kelių dešimčių transporto priemonių. Ilgesnio laikotarpio tikslas – iki 2030 metų pereiti prie tvaresnio vidinės logistikos modelio.
VMG skaičiavimu, išplėtus parką ir biometaną pradėjus naudoti platesniame maršrutų tinkle, metinis CO2 emisijų sumažėjimas galėtų siekti maždaug 500–720 tonų.
Ar biometanas gali pakeisti dyzeliną?
Šiuo metu biometanas nėra universalus sprendimas visam Lietuvos sunkiajam transportui. Jo patrauklumas labiausiai priklauso nuo maršrutų pobūdžio, infrastruktūros ir ekonominių sąlygų.
Tačiau stabiliose logistikos grandinėse, kuriose galima iš anksto suplanuoti ridą ir degalų papildymą, ši technologija jau gali būti naudojama praktiškai. VMG pavyzdys rodo, kad biometanas Lietuvoje nebėra vien eksperimentinė alternatyva – jis jau naudojamas kasdieniams krovinių pervežimams.
Ar biometanu varomi vilkikai galėtų tapti rimta alternatyva dyzeliniam sunkiajam transportui Lietuvoje? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
SEO URL: /biometanas-vilkikai-dyzelinas-co2
Meta aprašymas: Biometanu varomi vilkikai jau naudojami Lietuvoje. Skaičiuojama, kad jų CO2 pėdsakas gali būti iki 90 proc. mažesnis nei dyzelinių.
Skaitymo laikas: 5 min.
ALT tekstai:
- alt=”Biometanu varomas vilkikas Lietuvoje”
- alt=”Biometano vilkikas logistikos maršrute”
- alt=”Alternatyva dyzeliniams vilkikams Lietuvoje”
- alt=”Biometano degalais varomas sunkvežimis”
- alt=”Sunkiojo transporto CO2 emisijų mažinimas”
