Turėti pakankamai pinigų dar nereiškia galėti nusipirkti bet kurį „Ferrari“. Tai puikiai parodė garsaus JAV automobilių kolekcininko Prestono Henno istorija, kai 2016 metais jis bandė įsigyti itin ribotos gamybos „LaFerrari Aperta“.
Hennas jau turėjo įspūdingą „Ferrari“ kolekciją ir net uždarą „LaFerrari“, tačiau gamintojas jam neskyrė galimybės įsigyti atviros versijos. Konfliktas galiausiai persikėlė į teismą ir tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip išskirtinių superautomobilių pasaulyje pinigai nėra vienintelis kriterijus.
Kas buvo Prestonas Hennas?
Prestonas Hennas buvo amerikiečių verslininkas, buvęs lenktynininkas ir itin rimtas automobilių kolekcininkas. Jo ryšys su „Ferrari“ buvo gerokai gilesnis nei paprasto turtingo kliento.
Per kelis dešimtmečius jo garaže atsidūrė vieni svarbiausių Maranello gamintojo modelių. 2016 metais teismo dokumentuose buvo minima ilga Henno santykių su „Ferrari“ istorija ir plati jo automobilių kolekcija.
- „Ferrari F40“;
- „Ferrari F50“;
- „Ferrari Enzo“;
- „LaFerrari“;
- „Ferrari 458 Speciale“;
- istoriniai ir lenktyniniai „Ferrari“ automobiliai.
Todėl, kai buvo ruošiama atvira „LaFerrari“ versija, Hennas tikėjosi turėti realią galimybę papildyti savo kolekciją dar vienu išskirtiniu automobiliu.
„LaFerrari Aperta“ nebuvo automobilis, kurį galėjo tiesiog užsisakyti
Problemos esmė buvo pati „Ferrari“ riboto leidimo automobilių pardavimo sistema. Tokiems modeliams neužtenka nueiti į saloną, pateikti užsakymą ir sumokėti prašomą sumą. Gamintojas pats sprendžia, kuriems klientams bus pasiūlyta galimybė įsigyti automobilį.
„LaFerrari Aperta“ buvo atvira hibridinio hiperautomobilio „LaFerrari“ versija. Paklausa gerokai viršijo pasiūlą, todėl pirkėjų atranka buvo ypač griežta.
Hennas kreipėsi į savo „Ferrari“ atstovą, tačiau, remiantis vėliau pateikto ieškinio medžiaga, automobilis jam nebuvo skirtas.
Kolekcininkas išsiuntė 1 mln. dolerių čekį
Hennas neketino taip lengvai pasiduoti. 2016 metų liepos 13 dieną jis parašė laišką tuometiniam „Ferrari“ vadovui Sergio Marchionne ir kartu išsiuntė 1 mln. JAV dolerių čekį, kurį siūlė kaip užstatą už automobilį.
Tačiau ir toks žingsnis rezultato nepakeitė.
Po kelių dienų „Ferrari“ komercijos ir rinkodaros vadovas Enrico Galliera atsakė Henno vardu adresuotame laiške. Jame buvo nurodyta, kad visi planuoti automobiliai jau paskirti, todėl čekis grąžinamas.
Be to, kolekcininko buvo paprašyta ateityje nesiųsti čekių tiesiogiai „Ferrari“ ar jos vadovams.
Ginčas kilo dėl žodžių „not qualified“
Situacija tapo gerokai rimtesnė ne vien dėl to, kad Hennas negavo automobilio. Kolekcininkas teigė sužinojęs, kad „Ferrari“ atstovai kitiems žmonėms jį apibūdino kaip klientą, kuris nėra „qualified“ įsigyti „LaFerrari Aperta“.
Būtent šis teiginys tapo svarbia ieškinio dalimi. Henno advokatai argumentavo, kad tokia informacija galėjo pakenkti jo reputacijai automobilių kolekcininkų ir „Ferrari“ entuziastų bendruomenėje.
2016 metais Floridoje buvo pateiktas ieškinys prieš „Ferrari North America“. Hennas reikalavo daugiau nei 75 tūkst. JAV dolerių žalos atlyginimo.
Šis teisinis ginčas vyko JAV. Lietuvos civilinės teisės, vartotojų apsaugos ir sutarčių sudarymo taisyklės skiriasi, todėl Henno bylos argumentų negalima tiesiogiai perkelti Lietuvos rinkai.
Kodėl „Ferrari“ pati renkasi kai kurių automobilių pirkėjus?
Riboto leidimo automobilių rinkoje gamintojui svarbi ne tik kliento finansinė padėtis. Išskirtinių modelių paskirstymas gali būti naudojamas ilgalaikiams santykiams su klientais palaikyti ir kontroliuoti, kam atitenka ypač reti automobiliai.
Potencialiam pirkėjui gali būti svarbi ankstesnių automobilių pirkimo istorija, santykiai su oficialiais atstovais bei kiti gamintojo nustatyti kriterijai.
Tokia sistema sukuria paradoksalią situaciją: žmogus gali turėti kelis milijonus eurų ir vis tiek negalėti nusipirkti norimo naujo automobilio.
Net įspūdinga kolekcija negarantuoja vietos sąraše
Henno atvejis buvo ypač neįprastas todėl, kad jis nebuvo naujas ar mažai žinomas „Ferrari“ klientas. Jo kolekcijoje jau buvo „LaFerrari“, o santykiai su itališku prekės ženklu tęsėsi dešimtmečius.
Jis taip pat turėjo itin vertingą istorinį „Ferrari 275 GTB/C“, todėl pagal įprastą prabangos automobilių rinkos logiką galėjo atrodyti idealus kandidatas dar vienam kolekciniam modeliui.
Tačiau „LaFerrari Aperta“ istorija parodė, kad ankstesni pirkiniai savaime nesuteikia teisės į kitą riboto leidimo automobilį.
Teismo procesas ilgai netruko
Nors istorija sulaukė didelio automobilių žiniasklaidos dėmesio, Hennas galiausiai savo ieškinio atsisakė.
2016 metų pabaigoje jis pasakojo, kad teisinės kovos tęstinumas galėjo kainuoti labai daug, o jo advokatas skeptiškai vertino galimybes laimėti bylą. Todėl pirminis ieškinys buvo nutrauktas.
Taigi istorija nesibaigė teismo sprendimu, įpareigojančiu „Ferrari“ parduoti Hennui automobilį. Kolekcininkas „LaFerrari Aperta“ paskyrimo negavo.
Ką ši istorija parodo apie išskirtinių automobilių rinką?
Preston Henn ir „Ferrari“ konfliktas atskleidė neįprastą prabangos automobilių rinkos pusę. Masinėje rinkoje gamintojai stengiasi parduoti kuo daugiau automobilių, tačiau pačiame aukščiausiame segmente ribota pasiūla tampa prekės ženklo strategijos dalimi.
Kai pagaminama gerokai mažiau automobilių nei yra potencialių pirkėjų, galimybė įsigyti modelį pati tampa privilegija.
Tai taip pat padeda paaiškinti, kodėl kai kurių retų „Ferrari“, „Porsche“, „Lamborghini“ ar kitų gamintojų specialių modelių kainos antrinėje rinkoje gali smarkiai skirtis nuo jų pradinės kainos.
Henno istorijoje įspūdingiausia detalė todėl nėra vien 1 mln. JAV dolerių čekis. Kur kas svarbiau tai, kad net žmogus, jau turėjęs vienus geidžiamiausių „Ferrari“ istorijoje, negalėjo paprasčiausiai nusipirkti kito norimo modelio.
Ar automobilio gamintojas turėtų turėti teisę pats rinktis, kam parduoti riboto leidimo modelius? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
