Sudėtingiausi šiuolaikiniai varikliai kartais miršta anksčiau nei jų primityvūs, prieš du dešimtmečius sukurti pirmtakai. Skamba paradoksaliai, bet fizika čia negailestinga: kuo daugiau elektronikos, jutiklių ir sudėtingų sistemų po gaubtu, tuo daugiau vietų, kur kas nors gali sugesti – ypač jei automobilis eksploatuojamas mieste, trumpais atstumais, o servisas atliekamas pagal ištęstus, flotų vadybininkams patogius intervalus.
Geros naujienos: nereikia pirkti apdaužyto senoviško automobilio, kad išvengtumėte šios rizikos. Net tarp santykinai modernių ir saugių automobilių vis dar galima rasti agregatų, kurie stato ant patikrintos, nesudėtingos technikos.
Kodėl paprastas variklis dažnai patikimesnis už modernų
Nauji ir modernūs automobiliai savaime nėra nepatikimi, tačiau jų varikliai tapo tokie sudėtingi, kad netinkamos eksploatacijos sąlygos gali juos sunaikinti. Važiavimas mieste ir trumpais atstumais jiems nėra palankus, o pridėjus ištęstus serviso intervalus, skirtus patikti flotų vadybininkams ir jų excelio lentelėms, susidaro rimta problema. Jei važiuojate ilgomis distancijomis, laiku prižiūrite alyvą ir pilate kokybišką kurą – moderni technika jus nustebins mažiausiai. Bet jei dažniausiai važinėjate po miestą, servisą tvarkotės patys ar su pažįstamu meistru garaže – protingiau rinktis tikrai paprastus, primityvius variklius.
Benzininiai varikliai, kuriems nebaisios dešimtys metų
„Fiat“ 1.2 FIRE
Šis mažas keturcilindris „Fiat“ variklis gaminamas įvairiomis modifikacijomis jau nuo 1985 metų ir netgi peršoko „Euro 6d-TEMP” emisijų normą. Geriausia versija – „Euro 5″, kuri neuždusinta ir siekia 51 kW galią. Rasite jį modeliuose „Fiat Panda”, „Fiat 500″, „Ford Ka” ir kituose kompaktiniuose FCA koncerno automobiliuose. Kainos: „Panda” ir „Ford Ka” nuo maždaug 2 050 €, „Fiat 500″ – nuo 3 300 €.
Mažuosiuose modeliuose variklis apsieina be aktyvaus generatoriaus ir „stop-start” sistemos, todėl akumuliatorius ir starteris nekenčia įprasto nusidėvėjimo. Vienintelė grėsmė – prastai suprojektuotas generatoriaus pavaros mazgas kai kuriuose egzemplioriuose be kondicionieriaus. Alyvos talpa – vos 2,8 l, todėl keiskite ją kas 10 000 km, žvakes – kas 30 000 km, o diržinius skirstymo mechanizmus stebėkite kas 90 000–120 000 km arba maždaug kas šešerius metus.
„Renault“ K7M
Klasikinis K7M variklis populiarus tarp mėgstančiųjų dujinę įrangą. Jei laiku keisite alyvą ir skirstymo mechanizmą, šis variklis pergyvens visą automobilį – tikras patikimumo etalonas, dažnai minimas tarp visų laikų patikimiausiųjų. Rasite jį „Renault Megane” ir „Scenic”, „Dacia Logan”, „Sandero”, „Lodgy” ir „Dokker” modeliuose. Kainos: „Logan” nuo maždaug 1 450 €, „Dokker” ir „Lodgy” nuo 4 550 €.
Variklis neišrankus kuro kokybei, alyva jam tinka beveik bet kokia – svarbiausia, kad jos apskritai netrūktų. Vožtuvų tarpelius reikia reguliuoti kas 60 000–100 000 km – paprastais varžteliais ir veržlelėmis, be brangių hidraulinių kompensatorių.
„Škoda” 1.0 MPI (EA211)
Trijų cilindrų atmosferinis litras varo mažuosius „Citigo”, „Up!” ir „Mii”, taip pat pateko į „Fabia III” ir „Ibiza”. Rasite jo modernizuotą versiją net „Fabia IV”. Kainos: „Citigo” nuo 2 900 €, „Fabia III” – nuo 3 700 €. Netiesioginis įpurškimas jam netrukdo dirbti mieste ir trumpais atstumais šaltuoju metu, variklis nėra išrankus kuro kokybei, o serviso poreikiai nedideli.
Hidrauliniai vožtuvų kompensatoriai reiškia, kad tarpelių reguliuoti nereikia – didelis pliusas prieš „Fiat” ar „Renault” variantus. Diržinį skirstymo mechanizmą pirmą kartą reikia patikrinti tik po 240 000 km, vėliau – kas 30 000 km. Žvakes keiskite kas ketverius metus arba 60 000 km.
Suzuki M serijos varikliai
Beveik visuose Europoje parduodamuose „Suzuki” modeliuose rasite šiuos labai patikimus atmosferinius benzininius agregatus, kurie retai genda be aplaidžios priežiūros. Ypač verta paminėti 1,3 l variantą „Swift” modelyje – 68 kW galia, geras pagreitis ir jokių rimtų problemų. Kainos: padorus „Swift” nuo maždaug 2 500 €, „Vitara” – nuo 11 500 €. Japoniškiems varikliams svarbiausia – sąžiningas alyvos servisas kasmet arba kas 15 000 km.
Grandininiai skirstymo mechanizmai ilgaamžiai, elektronika nekaprizinga. Senesniuose egzemplioriuose po daugelio metų ir kilometrų verta stebėti nesandarumus – tai neišvengiama bet kuriam automobiliui.
Hyundai/Kia 1.25 CVVT Kappa (G4LA)
Kai kurie senesni „Hyundai”/„Kia” varikliai flotams davė nemažai galvos skausmo, bet „Kappa” šeimos agregatai – jau kitas lygis. Šis 1,25 l variklis dirba nepriekaištingai ir pasižymi protingomis degalų sąnaudomis. Rasite jį „Hyundai i10″ ir „i20″, „Kia Picanto”, „Rio” ir „Stonic” modeliuose. Kainos: „i10″/„i20″ nuo 3 700 €, „Rio”/„Picanto” – nuo 4 950 €, „Stonic” – nuo 11 500 €.
Naujesnė „Kappa II” karta atsikratė senesnių „Gamma” šeimos problemų – padidėjusio alyvos naudojimo, katalizatoriaus irimo, grandininio skirstymo gedimų. Hidrauliniai vožtuvų kompensatoriai vėlgi atleidžia nuo reguliavimo rūpesčio, o grandininis skirstymas – patikimas.
Alternatyvos, kurių irgi nereikia bijoti
Toyota 1.8 HSD hibridas
Popieriuje hibridinė „Toyota” pavara atrodo sudėtingai, bet realybėje ji labai patikima. Didžiausias privalumas – planetinė pavarų dėžė be trinties sankabos ar dviejų masių smagračio, kurie tampa problema daugelyje kitų automobilių. Prižiūrimuose automobiliuose ši pavara nuvažiuoja gerokai per milijoną kilometrų. Rasite jį visose hibridinėse „Toyota” ir „Lexus CT200h”. Kainos: „Prius” ir „Auris” nuo 7 400 €, „Yaris” – nuo 9 500 €, „CT200h” – nuo 13 200 €.
Dažniausia problema – trūkinėjantis tarpiklis po galvute, bet tai daugiausia būdinga antrosios kartos „Prius”, pirmųjų kartų hibridinį „Auris” ir automobilius su rida virš 300 000 km. „Toyota” turi griežtą serviso planą su alyvos keitimu kas 15 000 km ar kartą per metus.
Nissan EM57 elektrinis variklis
Elektromobiliai iš prigimties paprasti ir labai patikimi – pats elektros variklis praktiškai nesunaikinamas, o baterija tinkamai naudojama gali tarnauti gerokai per 20 metų. Nereikia rūpintis alyva, skirstymo mechanizmais, vožtuvų tarpeliais, kuro kokybe ar tuo, kaip buvęs savininkas elgėsi su automobiliu šaltuoju metu. Rasite jį „Nissan Leaf I” ir „II” bei „e-NV200″. Kainos: „Leaf I” nuo 10 300 €, „Leaf II” – nuo 16 100 €.
Bet ar tai reiškia, kad rizikos apskritai nėra? Ne visai – „Leaf” baterijos neturi išvystyto temperatūros valdymo ir gali lengvai perkaisti karštame klimate, o tai paspartina jų degradaciją. Šiaurės Europoje, kur karščiai retesni, o įkrovimas dažniausiai vyksta lėtai per naktį iš įprasto lizdo, ši rizika smarkiai sumažėja.
Ką tai reiškia perkant Lietuvoje
Dauguma šių modelių Lietuvos naudotų automobilių rinkoje – nei retenybė, nei egzotika. „Dacia Logan” ir „Sandero”, „Škoda Fabia” ir „Citigo”, „Suzuki Swift” ir „Vitara”, „Hyundai i10/i20″ bei „Kia Rio/Picanto/Stonic”, taip pat hibridinės „Toyota” – visa tai reguliariai atsiranda skelbimų portaluose, dažnai už kainas, artimas šiame straipsnyje minėtoms.
Forumuose visi ginčijasi, koks variklis geriausias. Realybėje geriausias tas, kurio priežiūros istorija skaidri, o konstrukcija nepalieka daug vietų, kur kas nors galėtų sugesti. Prieš perkant bet kurį iš šių modelių, kaip visada, verta patikrinti serviso knygelę, alyvos keitimo intervalus ir, jei variklis su vožtuvų tarpelių reguliavimu (kaip „Fiat” ar „Renault”), pasiteirauti, kada tai atlikta paskutinį kartą – tai nedidelis, bet svarbus žingsnis, kuris atskiria protingą pirkinį nuo brangaus nusivylimo.
