Lietuvos elektromobilių rinka toliau sparčiai auga, o rugpjūtį viešosiose įkrovimo stotelėse sunaudotas elektros kiekis priartėjo prie istorinio rekordo. Tuo pat metu benzinas ir ypač dyzelinas brango, todėl skirtumas tarp kelionės elektromobiliu ir vidaus degimo varikliu varomu automobiliu išlaidų tapo dar ryškesnis.
Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad rugpjūtį 100 km kelionė kompaktišku elektromobiliu, įkraunamu namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo apie 3,82 Eur. Analogiška kelionė benzininiu automobiliu kainavo 11,39 Eur, o dyzeliniu – 10,76 Eur.
Elektromobilių įkrovimas priartėjo prie rekordo
2026 m. rugpjūtį Lietuvos viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse buvo suvartota 3,06 GWh elektros energijos. Tai tik šiek tiek mažiau nei liepą, kai buvo pasiektas rekordas – maždaug 3,09 GWh.
Dar įspūdingesnis yra metinis pokytis. Prieš metus rugpjūtį viešosiose įkrovimo stotelėse buvo suvartota apie 1,7 GWh elektros. Vadinasi, per metus suvartojimas išaugo maždaug 78 proc.
- 2026 m. rugpjūtį – 3,06 GWh;
- 2026 m. liepą – apie 3,09 GWh;
- 2025 m. rugpjūtį – apie 1,7 GWh;
- metinis augimas – apie 78 proc.
Tokį augimą galima sieti ne tik su intensyviau naudojama viešojo įkrovimo infrastruktūra, bet ir su sparčiai didėjančiu elektrinių automobilių skaičiumi Lietuvos keliuose.
Lietuvoje jau beveik 60 tūkst. keleivinių elektromobilių
Rugsėjo 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo 59 245 M1 kategorijos elektriniai lengvieji automobiliai. Iš jų 29 924 buvo grynieji elektromobiliai, o dar 29 321 – iš tinklo įkraunami hibridai.
Per rugpjūtį šios kategorijos elektromobilių parkas padidėjo 2 087 automobiliais, arba 3,7 proc. Per 12 mėnesių jų skaičius išaugo net 56,9 proc.
Įskaičiavus ir N1 kategorijos lengvuosius krovininius elektromobilius, rugsėjo pradžioje Lietuvoje iš viso buvo registruoti 60 453 elektriniai lengvieji automobiliai. Tai rodo, kad elektrifikuotas transportas iš nišinės rinkos palaipsniui tampa vis labiau matoma Lietuvos automobilių parko dalimi.
100 km elektromobiliu – 3,82 euro
Vienas įdomiausių Lietuvos energetikos agentūros pateiktų rodiklių – skirtingomis energijos rūšimis varomų automobilių 100 km kelionės kaina.
Rugpjūtį kompaktiško elektromobilio, įkrauto namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, 100 km kelionė vidutiniškai kainavo 3,82 Eur.
- Elektromobilis: 3,82 Eur/100 km;
- Dyzelinis automobilis: 10,76 Eur/100 km;
- Benzininis automobilis: 11,39 Eur/100 km.
Pagal šį palyginimą elektromobiliu nuvažiuoti 100 km buvo maždaug tris kartus pigiau nei benzininiu automobiliu ir apie 2,8 karto pigiau nei dyzeliniu.
Vis dėlto šį skaičių svarbu vertinti tinkamame kontekste. 3,82 Eur suma taikoma konkrečiam scenarijui – kompaktiškam elektromobiliui, kurio baterija kraunama namuose naktiniu tarifu. Greitojo įkrovimo stotelėse kelionės energijos sąnaudos gali būti gerokai didesnės.
Dyzelinas rugpjūtį brango beveik 9 procentais
Elektromobilių ekonominį pranašumą rugpjūtį padidino ir augusios degalų kainos. Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per mėnesį pakilo nuo 1,730 Eur/l iki 1,779 Eur/l, arba apie 2,8 proc.
Dyzelino kainos šuolis buvo gerokai didesnis – nuo 1,865 Eur/l iki 2,031 Eur/l. Tai reiškia maždaug 8,9 proc. augimą per vieną mėnesį.
Vienas svarbiausių veiksnių buvo pasaulinė naftos rinka. Brent naftos vidutinė kaina rugpjūtį siekė 88,1 JAV dolerio už barelį – apie 4,8 proc. daugiau nei liepą. Lietuvos energetikos agentūra kainų augimą siejo su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose.
Brango ne tik degalai, bet ir elektra
Rugpjūtį augo ir didmeninė elektros kaina. Lietuvoje ji siekė apie 80 Eur/MWh – maždaug 5 proc. daugiau nei liepą. Nepaisant augimo, Lietuvos didmeninė kaina išliko gerokai mažesnė už Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekė apie 125 Eur/MWh.
Kainų augimą Baltijos regione veikė brangesnės gamtinės dujos ir hidroenergijos deficitas Skandinavijoje. Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinės dujos rugpjūtį vidutiniškai kainavo 59,2 Eur/MWh, kai liepą jų vidurkis buvo 48,4 Eur/MWh.
Tai reiškia daugiau nei 22 proc. mėnesinį dujų kainos augimą.
Vėjas ir saulė pagamino didžiąją dalį Lietuvos elektros
Augant elektromobilių elektros poreikiui, svarbus tampa klausimas, iš kur gaunama jų naudojama energija. Rugpjūtį Lietuvos elektros gamybos struktūroje dominavo atsinaujinantys energijos ištekliai.
Vėjo elektrinės per mėnesį pagamino 384,2 GWh elektros energijos, o saulės elektrinės – 365,5 GWh. Atitinkamai tai sudarė apie 39 ir 38 proc. šalies elektros vartojimo.
- vėjo elektrinės – 384,2 GWh;
- saulės elektrinės – 365,5 GWh;
- šiluminės elektrinės – 65,2 GWh.
Nacionalinė elektros gamyba patenkino apie 95 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Vertinant bendrąjį šalies elektros poreikį, vietinė gamyba užtikrino apie 87 proc., o trūkstama energija buvo importuojama iš Švedijos bei per Lietuvos ir Latvijos jungtis.
Įkrovimo infrastruktūra taip pat sparčiai plečiasi
Rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruotos 5 499 viešojo įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia siekė 375,9 MW.
Nors per vieną mėnesį registruotų prieigų skaičius sumažėjo 100 vienetų, jų bendra instaliuota galia išaugo 12,4 MW. Metinis pokytis gerokai ryškesnis: viešojo įkrovimo prieigų skaičius per metus padidėjo 54,2 proc., o bendra jų galia – apie 48 proc.
Tai svarbus pokytis Lietuvos vairuotojams, nes didėjant elektromobilių parkui infrastruktūros pajėgumas turi augti kartu. Vien stotelių skaičius neparodo visos situacijos – ne mažiau svarbi jų galia, geografinis pasiskirstymas ir galimybė vienu metu aptarnauti daugiau automobilių.
Ar elektromobilis visada bus tris kartus pigesnis?
Ne. Kelionės kaina labai priklauso nuo automobilio energijos sąnaudų, elektros plano, įkrovimo vietos, oro temperatūros, važiavimo greičio ir kitų sąlygų.
Vairuotojas, galintis reguliariai įkrauti automobilį namuose pigesniu naktiniu tarifu, paprastai turi didžiausią galimybę sumažinti energijos sąnaudas. Tuo metu vairuotojui, kuris beveik visada naudojasi komercinėmis greitojo įkrovimo stotelėmis, finansinis skirtumas nuo efektyvaus benzininio ar dyzelinio automobilio gali būti mažesnis.
Taip pat eksploatacijos kainos nėra vienintelis kriterijus renkantis automobilį. Reikia vertinti įsigijimo kainą, nuvertėjimą, draudimą, techninės priežiūros išlaidas, baterijos būklę naudotame elektromobilyje ir individualias įkrovimo galimybes.
Lietuvos automobilių parkas keičiasi vis sparčiau
Rugpjūčio statistika rodo aiškią tendenciją: elektromobilių Lietuvoje daugėja, kartu sparčiai auga viešojo įkrovimo infrastruktūros naudojimas. Per metus keleivinių elektromobilių parkui išaugus daugiau nei perpus, viešosiose stotelėse suvartojamos elektros kiekis taip pat artėja prie rekordinių lygių.
Degalų kainų augimas šį skirtumą dar labiau išryškino. Rugpjūčio sąlygomis namuose naktiniu tarifu įkraunamas kompaktiškas elektromobilis 100 km galėjo nuvažiuoti už 3,82 Eur, kai analogiška kelionė benzinu kainavo 11,39 Eur.
O kiek jums realiai kainuoja nuvažiuoti 100 km – elektromobiliu, dyzeliniu ar benzininiu automobiliu? Pasidalinkite savo skaičiais komentaruose.
Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra, 2026 m. rugpjūčio energetikos duomenų apžvalga.
