Automobilio padangos dažnai sulaukia dėmesio tik du kartus per metus – keičiant vasarines į žiemines ir atvirkščiai. Tačiau slėgis, protektoriaus būklė ir padangų nusidėvėjimas keičiasi visus metus. Rudenį, kai oro temperatūra pradeda pastebimai kristi, ši paprasta patikra tampa ypač aktuali.
„AutoZone“ automobilio priežiūros rekomendacijose pataria padangų slėgį ir būklę tikrinti reguliariai, o ne laukti, kol automobilis pats įspės apie problemą. Net automobiliuose su TPMS slėgio stebėjimo sistema periodinė rankinė patikra išlieka naudinga.
Kodėl rudenį slėgis gali pasikeisti net be pradurtos padangos?
Padangoje esančių dujų slėgis priklauso nuo temperatūros. Orui vėstant, slėgis paprastai mažėja. Todėl padanga, kurios slėgis šiltą vasaros dieną buvo tinkamas, atėjus gerokai šaltesniems rytams gali rodyti mažesnę reikšmę.
Tai nereiškia, kad kiekvienas nedidelis pokytis rodo pradūrimą. Vis dėlto didelis arba nuolat pasikartojantis slėgio kritimas jau yra priežastis ieškoti nuotėkio.
Rudenį ši situacija Lietuvoje itin aktuali, nes temperatūra per palyginti trumpą laiką gali nukristi keliolika laipsnių.
Kur rasti teisingą slėgio reikšmę?
Viena dažniausių klaidų – žiūrėti į skaičių, nurodytą ant padangos šono, ir laikyti jį rekomenduojamu automobilio slėgiu. Kasdieniam naudojimui reikia vadovautis automobilio gamintojo nustatyta reikšme.
Ji dažniausiai pateikiama informaciniame lipduke vairuotojo durelių angoje, kartais – degalų bako dangtelio zonoje arba automobilio naudojimo instrukcijoje.
Gamintojas gali nurodyti skirtingą slėgį priekinei ir galinei ašiai. Kai kuriuose automobiliuose pateikiamos ir atskiros reikšmės važiuojant su didesniu keleivių bei bagažo svoriu.
Slėgį geriausia matuoti šaltose padangose
Važiuojant padangos įšyla, todėl jų viduje padidėja slėgis. Dėl šios priežasties tiksliausia kasdieniam reguliavimui slėgį tikrinti tada, kai padangos yra šaltos – pavyzdžiui, prieš pradedant rytinę kelionę.
Jeigu matuojama iškart po ilgesnio važiavimo, gautas skaičius gali būti didesnis vien dėl temperatūros.
Patikrinus slėgį reikėtų nepamiršti visų keturių ratų. Jei automobilis turi įprastą atsarginį ratą, verta periodiškai patikrinti ir jį. Atsarginė padanga gali prarasti slėgį net daugelį mėnesių gulėdama bagažinėje.
Per mažas slėgis – ne vien degalų sąnaudų problema
Važiuojant nepakankamai pripūsta padanga labiau deformuojasi ir gali kaisti. Taip pat keičiasi jos dėvėjimosi pobūdis ir automobilio valdymas.
Ilgai ignoruojant per mažą slėgį galima sutrumpinti padangos naudojimo laiką. Be to, padidėjęs riedėjimo pasipriešinimas gali neigiamai veikti energijos sąnaudas – tiek benzininio ar dyzelinio automobilio degalų sąnaudas, tiek elektromobilio nuvažiuojamą atstumą.
Tačiau persistengti ir pripūsti padangas daugiau vien tikintis sutaupyti taip pat nereikėtų. Per didelis slėgis nėra teisingas sprendimas – automobilis turi būti eksploatuojamas pagal gamintojo rekomendacijas.
Protektorius gali papasakoti apie automobilio gedimus
Padangą verta ne tik pamatuoti, bet ir apžiūrėti. Vienodas nusidėvėjimas visame protektoriaus plotyje yra visai kitoks signalas nei stipriai nudilęs vienas kraštas ar atskiros nelygios zonos.
Netolygus dėvėjimasis gali būti susijęs su netinkamu slėgiu, ratų geometrija arba pakabos problemomis. Jei viena padanga dyla pastebimai kitaip nei kitos, verta ieškoti priežasties, o ne tik planuoti naujo komplekto pirkimą.
Protektoriaus gylis – svarbus, bet ne vienintelis kriterijus
Minimalus teisiškai leidžiamas protektoriaus gylis ir padangos gebėjimas saugiai veikti sudėtingomis sąlygomis nėra visiškai tas pats dalykas. Padangai dėvintis blogėja jos gebėjimas pašalinti didelį vandens kiekį iš kontakto zonos.
Lietuvos vairuotojams tai ypač svarbu rudenį, kai keliuose dažnos balos, liūtys ir šlapia danga.
Reikia apžiūrėti ir padangos šonus. Įpjovimai, iškilimai, deformacijos ar kiti pažeidimai yra priežastis kreiptis į padangų specialistą. Ypač pavojingas gali būti iškilimas šoninėje sienelėje, galintis rodyti vidinės konstrukcijos pažeidimą.
TPMS lemputė nereiškia, kad iki jos užsidegimo viskas idealu
Daugelyje modernesnių automobilių įrengta padangų slėgio kontrolės sistema. Ji yra naudinga, tačiau vairuotojui nereikėtų laikyti jos vieninteliu padangų būklės tikrinimo būdu.
Sistema stebi slėgį arba jo pokyčius, tačiau ji neįvertina protektoriaus gylio, šoninės sienelės įpjovimo, senėjimo ar netolygaus nusidėvėjimo. Kai kurių sistemų perspėjimas taip pat pasirodo tik slėgiui nukrypus pakankamai smarkiai.
Todėl vizuali apžiūra ir periodinis matavimas manometru vis dar turi prasmę.
Penkių minučių patikra namuose
Sudėtingos įrangos pradinei padangų patikrai nereikia. Pakanka patikimo slėgio matuoklio ir kelių minučių.
- Patikrinkite gamintojo rekomenduojamą slėgį.
- Išmatuokite visų keturių šaltų padangų slėgį.
- Jeigu yra atsarginis ratas, patikrinkite ir jį.
- Apžiūrėkite protektorių ir palyginkite, ar visos padangos dyla tolygiai.
- Ieškokite įpjovimų, įtrūkimų, iškilimų ir kitų pažeidimų.
Ypač atidžiai tikrinkite prieš ilgesnę kelionę
Reguliari mėnesinė kontrolė nereiškia, kad prieš ilgą kelionę padangų galima nebetikrinti. Jeigu laukia keli šimtai kilometrų greitkeliu arba automobilis bus stipriai pakrautas, verta dar kartą įsitikinti, kad padangos tvarkingos, o jų slėgis atitinka gamintojo reikalavimus konkrečioms apkrovos sąlygoms.
Tokia patikra kainuoja beveik nieko, tačiau kartu leidžia anksti pastebėti lėtą oro nuotėkį, netolygų nusidėvėjimą ar fizinį pažeidimą.
Ruduo – tinkamas metas susikurti paprastą įprotį
Padangos yra viena tų automobilio dalių, kurių techninė būklė tiesiogiai siejasi su automobilio kontaktu su keliu. Todėl jas verta prisiminti dažniau nei per sezoninį ratų keitimą.
Praktiška taisyklė paprasta: slėgį ir bendrą padangų būklę patikrinti maždaug kartą per mėnesį ir papildomai prieš ilgesnes keliones. O pastebėjus nuolatinį slėgio kritimą, netolygų dėvėjimąsi ar konstrukcijos pažeidimą, problemą spręsti iš karto – nelaukiant, kol apie ją primins prietaisų skydelyje užsidegusi lemputė.
