Rytas, kelias už Vilniaus, virš asfalto plaukia plona migla. Ranka savaime siekia mygtuko – įsijungia galinis rūko žibintas. Atrodytų, atsargumas. Bet lygiai toks pat judesys per lengvą rūką Lietuvoje gali baigtis bauda, o vairuotojui iš paskos – akinančiu raudonu blyksniu tiesiai į akis.
Rūko žibintai – viena tų automobilio detalių, kurią daugelis naudoja iš įpročio, o ne pagal taisykles. O KET dėl jų kalba konkrečiai.
Ką tiksliai sako KET
Kelių eismo taisyklių 98 punktas nustato aiškią ribą: rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui. Priekinius – dar ir tada, kai sugenda priekinis kairysis artimųjų šviesų žibintas. Jokios kitos situacijos taisyklėse nenumatytos.
Tai reiškia, kad giedrą dieną ar švarų vakarą įjungti rūko žibintai – ne atsargumas, o taisyklių pažeidimas. Ypač tai pasakytina apie galinį: jo intensyvi raudona šviesa skirta tam, kad automobilį pamatytų iš paskos važiuojantis vairuotojas tirštame rūke. Švariu oru ta pati šviesa tiesiog akina.
Priekinis ir galinis – kodėl skiriasi
Nors abu vadinami rūko žibintais, jų logika nevienoda. Verta įsidėmėti skirtumą:
- Priekiniai rūko žibintai montuojami žemai ir plačiai apšviečia kelią prie pat automobilio. Juos leidžiama naudoti esant blogam matomumui, taip pat sugedus kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
- Galinis rūko žibintas skleidžia stiprią raudoną šviesą, kad automobilis nedingtų iš akių tirštame rūke, snige ar liūtyje. Jį įjungti galima tik tada, kai matomumas iš tiesų blogas – ir būtina išjungti, kai oras prasigiedrina.
Bet kaip suprasti, ar matomumas jau „blogas”? Čia ir slypi esmė. Skirtingai nei kai kuriose kaimyninėse šalyse, Lietuvos KET nenurodo konkretaus metrų skaičiaus. Lenkijoje, pavyzdžiui, galinį rūko žibintą leidžiama įjungti, kai matomumas nukrinta žemiau 50 metrų – Lietuvoje tokios skaitinės ribos nėra. Sprendimą priima pats vairuotojas, o vertina – pareigūnas.
Kiek kainuoja klaida
Netinkamas šviesų naudojimas patenka po ANK 417 straipsniu. Praktikoje bauda dažniausiai nedidelė – gali būti skirtas net įspėjimas arba maždaug 10–12 eurų bauda. Tačiau ta pati situacija, jei pareigūnas ją kvalifikuoja kaip netinkamą šviesų naudojimą pagal to paties straipsnio bendrąją dalį, gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Tą pačią dieną už tą patį veiksmą vienas vairuotojas gali gauti dešimt eurų, kitas – kelis kartus daugiau. Skiriasi ne pažeidimas, o jo formuluotė protokole. Redakcijos vertinimu, būtent šis neapibrėžtumas ir yra silpniausia taisyklės vieta – vairuotojui sunku iš anksto žinoti, kiek kainuos jo sprendimas.
Ką daryti prie migloto kelio
Grįžkime prie to rytinio kelio už Vilniaus. Plona migla, pro kurią matyti šimtai metrų kelio, dar nėra „blogas matomumas” – galinio rūko žibinto tokiu atveju geriau neliesti. Tirštas rūkas, kai priekyje vos matyti kelias, jau kita istorija.
Prieš įjungdami rūko žibintus, patikrinkite tris dalykus: ar matomumas iš tiesų smarkiai suprastėjęs, ar naudojate būtent tą žibintą, kurio reikia (priekinį ar galinį), ir ar nepamiršite jų išjungti, kai oras prasigiedrins. Penkios sekundės dėmesio – ir nei baudos, nei akinamo vairuotojo iš paskos.
