Vairuotojas pripylė pilną baką. Pasuko prie išvažiavimo ir nesustojo ties kasa. Po dviejų dienų prie jo durų stovėjo pareigūnas.
Tokių istorijų Lietuvos degalinėse pasitaiko kur kas dažniau, nei atrodo. Dalis jų – tikras išsiblaškymas: žmogus tiesiog pamiršo. Kita dalis – sąmoninga vagystė degalinėje, kuri baigiasi ne pokalbiu prie kasos, o protokolu. Riba tarp šių dviejų scenarijų matuojama eurais, ir ji siauresnė, nei daugelis įsivaizduoja.
Lenkijoje – 800 zlotų riba ir mitas apie 500 zlotų baudą
Lenkijos portalas „Autokult” ėmėsi socialiniuose tinkluose plitusio teiginio: neva prisipylus degalų už 799 zlotus gresia tik simbolinė bauda. Skaičiavimas rėmėsi Lenkijos nusižengimų kodekso 119 straipsniu, pagal kurį svetimo turto pagrobimas lieka nusižengimu, kol vertė neviršija 800 zlotų.
Tik mitas lūžta ties detalėmis. Pareigūno vietoje skiriamas mandatas iš tiesų siekia iki 500 zlotų, bet bylą perdavus teismui bauda gali kilti iki 5 000 zlotų. Prie jos prisideda areštas nuo 5 iki 30 parų arba laisvės apribojimas iki mėnesio. O to paties straipsnio 4 dalis leidžia teismui papildomai priteisti pagrobto turto vertę – degalai lieka neapmokėti bet kuriuo atveju. Pakartojus tą patį veiksmą kelis kartus, Lenkijos baudžiamojo kodekso 12 straipsnio 2 dalis leidžia sumas sudėti ir vertinti jau kaip nusikaltimą.
Lietuvoje vagystė degalinėje matuojama nuo 150 eurų
Pas mus veikia panašus principas, tik skaičiai kitokie. ANK 108 straipsnis numato baudą nuo 90 iki 400 eurų, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – tai 150 eurų. Peržengus šią ribą, įsijungia Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pilnas dyzelinio visureigio bakas dažnai kainuoja daugiau nei 150 eurų. Ar apie tai galvoja žmogus, spaudžiantis akceleratorių vietoj stabdžio? Vargu.
Policija skiria pamiršimą nuo tyčios
Kauno apskrities policija per pirmuosius tris mėnesius fiksavo 556 tokius įvykius, o 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu – 366. Pareigūnai pabrėžia paprastą dalyką: dauguma vairuotojų, kuriems atsiskaitymas tiesiog išgaravo iš galvos, grįžta patys ir susimoka. Tokie žmonės dažniausiai nebaudžiami.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo viešai skelbiamą degalinių tinklų ir policijos praktiką – schema visur ta pati: apie neatsiskaitymą pranešama pareigūnams, o numeris iš vaizdo įrašo identifikuojamas per kelias valandas. Kameros veikia greičiau nei sąžinė.
Sunku nepastebėti, kad Lenkijoje riba nubrėžta aiškiau nei pas mus – ten net nusižengimo atveju teismas gali skirti dešimt kartų didesnę baudą nei pareigūnas kelyje. Lietuvoje viskas remiasi vienu skaičiumi, ir tas skaičius – ne vairuotojo naudai.
Tad pareigūnas prie durų atvažiuoja ne dėl neapmokėtų degalų. Jis atvažiuoja dėl to, ką vairuotojas padarė po to, kai išvažiavo iš aikštelės. Ir tai – jau ne apie pinigus.
