Rudenį stipresnė liūtis pažįstamą gatvę per kelias minutes gali paversti vandens ruožu. Vairuotojui iš automobilio salono dažnai atrodo, kad priešais tėra didesnė bala, tačiau po jos paviršiumi gali slėptis duobė, pažeistas kelkraštis ar gerokai didesnis gylis, nei galima spręsti iš pirmo žvilgsnio.
Važiavimas per gilų vandenį gali baigtis ne vien šlapiais stabdžiais. Blogiausiu atveju vanduo gali patekti į variklio oro įsiurbimo sistemą ir sukelti hidrosmūgį, o drėgmė gali pasiekti žemai sumontuotus elektronikos komponentus. Be to, net palyginti negiliame vandens sluoksnyje didėjant greičiui atsiranda akvaplanavimo pavojus.
Didžiausia problema – nežinomas gylis
Jeigu matomas kelio paviršius, situaciją įvertinti gerokai paprasčiau. Tačiau drumstas vanduo paslepia tai, kas yra po juo. Vairuotojas gali nepastebėti išmuštos duobės, aštraus asfalto krašto ar kitos kliūties.
Todėl universalaus atsakymo, kokio gylio balą galima saugiai įveikti bet kuriuo automobiliu, nėra. Skirtingų modelių prošvaisa, oro įsiurbimo angų vieta, elektros komponentų išdėstymas ir gamintojo nustatytas leistinas brastos gylis skiriasi.
Jeigu vandens gylio patikimai įvertinti neįmanoma, saugiausias sprendimas yra nerizikuoti ir pasirinkti kitą kelią. Ypač pavojinga aklai sekti paskui aukštą visureigį – tai, ką be problemų įveikė jis, nebūtinai gali įveikti žemas hečbekas ar sedanas.
Hidrosmūgis – viena brangiausių pasekmių
Vidaus degimo variklis į cilindrus turi įtraukti orą. Jei vietoje oro per įsiurbimo sistemą patenka didelis kiekis vandens, gali įvykti hidrosmūgis.
Orą stūmoklis gali suspausti, o skystis praktiškai nesuspaudžiamas. Dėl to mechaninė apkrova gali pažeisti variklio vidaus dalis. Tokio gedimo remontas gali būti sudėtingas ir brangus.
Ypač bloga mintis – užgesus varikliui giliame vandenyje iš karto bandyti jį daug kartų užvesti. Jei yra tikimybė, kad vanduo pateko į oro įsiurbimo sistemą, papildomi starterio bandymai gali tik padidinti žalą.
Greitis nepadeda
Kai kurie vairuotojai prieš didesnę balą instinktyviai padidina greitį tikėdamiesi ją „peršokti“. Praktikoje toks sprendimas gali situaciją pabloginti.
Didesnis greitis sukuria didesnę vandens bangą. Vanduo gali pakilti aukščiau automobilio priekyje ir pasiekti vietas, kurių važiuojant lėtai nebūtų pasiekęs. Be to, didėja akvaplanavimo rizika.
Jeigu vandens ruožą įveikti saugu ir jo gylis žinomas, važiuojama ramiai, nedideliu ir tolygiu greičiu, vengiant staigaus akseleratoriaus spaudimo ar stabdymo. Tačiau ši taisyklė nėra kvietimas važiuoti per neaiškaus gylio užlietą kelią.
Akvaplanavimas gali prasidėti ir ne itin gilioje baloje
Akvaplanavimas atsiranda tada, kai padanga nebespėja pašalinti vandens iš kontakto su keliu zonos ir tarp padangos bei asfalto susidaro vandens sluoksnis. Automobilis tuomet gali trumpam prarasti efektyvų sukibimą.
Rizika priklauso nuo greičio, vandens kiekio, padangų protektoriaus būklės, slėgio ir kitų veiksnių. Dėl to susidėvėjusios padangos per rudens liūtis tampa ypač aktualia problema.
Pajutus, kad vairas staiga tapo neįprastai lengvas, o automobilis prasčiau reaguoja į valdymą, nereikėtų daryti staigių judesių. Greitį verta mažinti sklandžiai, laikant automobilį norima kryptimi ir vengiant staigaus stabdymo.
Vanduo pavojingas ir elektronikai
Šiuolaikiniame automobilyje po kėbulu ir variklio skyriuje yra daugybė laidų, jungčių, jutiklių bei valdymo elementų. Gamintojai juos projektuoja taip, kad automobilis galėtų būti eksploatuojamas lietuje, tačiau panardinimas į gilų vandenį yra visai kita situacija.
Drėgmės sukeltos problemos nebūtinai pasireiškia tą pačią minutę. Vanduo jungtyse gali paskatinti koroziją, o elektronikos sutrikimai atsirasti vėliau.
Ką patikrinti pravažiavus didesnę balą?
Jeigu vandens ruožas buvo nedidelis ir automobilis jį įveikė be incidentų, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į stabdžių veikimą. Sušlapę stabdžių paviršiai trumpam gali veikti kitaip, todėl saugioje vietoje jų reakciją galima atsargiai patikrinti.
Taip pat reikėtų stebėti, ar neatsirado neįprastų garsų, vibracijos, įspėjamųjų pranešimų prietaisų skydelyje ar variklio darbo sutrikimų. Jei automobilis buvo paniręs gerokai giliau, racionalu atlikti techninę patikrą.
Elektromobiliui vanduo irgi nėra kvietimas rizikuoti
Elektromobilių aukštos įtampos sistemos turi apsaugas ir sandarinimą, tačiau tai nereiškia, kad elektromobiliu galima važiuoti per bet kokio gylio vandenį. Gamintojo nurodytų eksploatavimo ribų būtina laikytis taip pat, kaip ir su automobiliu, turinčiu vidaus degimo variklį.
Elektromobiliui negresia klasikinis vidaus degimo variklio hidrosmūgis, tačiau išlieka mechaninių komponentų, guolių, stabdžių, žemos įtampos elektronikos ir kitų sistemų pažeidimo rizika.
Kartais geriausias sprendimas – apsisukti
Didžiausia klaida užlietame kelyje yra manyti, kad pravažiuoti būtina vien todėl, kad kitas automobilis jau pravažiavo. Jei nežinomas vandens gylis, nematomas kelio paviršius arba vanduo juda, kelionės tęsti per tokią vietą nereikėtų.
Kelių minučių apvažiavimas beveik visada kainuos mažiau nei variklio, elektronikos, pakabos ar ratų remontas. Rudens lietūs Lietuvos vairuotojams yra įprasti, tačiau būtent dėl to didelės balos dažnai nebeatrodo pavojingos. Kartais tai ir yra didžiausia jų klasta.
