Lapkričio 23-ąją Europos Parlamentas balsuos dėl klausimo, kuris gali pakeisti vidaus degimo variklių draudimą nuo 2035 metų. Dar prieš kelerius metus atrodė aišku – nuo tos datos benzininiai ir dyzeliniai varikliai iš naujų automobilių salonų turėjo dingti visiškai. Dabar Europos Komisija siūlo kitaip, o pagrindinė išlyga – automobiliai, varomi klimatui neutraliu sintetiniu kuru.
Kas keičiasi ES plane
2025 m. gruodžio 16 d. Europos Komisija pasiūlė sušvelninti pirminį reikalavimą, kad nuo 2035 m. naujų automobilių išmetamas CO2 kiekis turi siekti nulį. Nauja formulė leidžia gamintojams sumažinti išmetimus 90 proc., lyginant su 2021 m. lygiu – likusius 10 proc. kompensuojant alternatyviais būdais.
Kompensacija veiktų per kreditų sistemą:
- kreditai už mažo anglies pėdsako plieną, pagamintą Europoje;
- kreditai, susiję su energetikos įmonių tiekiamu sintetiniu ir biologiniu kuru.
Pagal siūlymą, sintetinio kuro kreditai negalėtų viršyti kelių procentų gamintojo bendro tikslo. Niša lieka siaura. Bet ji atsiranda – ir tai jau pokytis, apie kurį dar prieš metus buvo sunku pagalvoti.
VEEF – automobilių klasė, kurios dar nėra įstatyme
Vokietijos automobilių pramonės asociacija ir „BMW“ reikalauja daugiau nei kreditų – atskiros transporto priemonių klasės VEEF, skirtos automobiliams, varomiems išskirtinai atsinaujinančiu bio- ir sintetiniu kuru. Tokie automobiliai automobilių parko skaičiavimuose būtų prilyginami elektromobiliams, nors turi vidaus degimo variklį. Komisijos gruodžio pasiūlyme tokios klasės formaliai nėra – kol kas ji tik derybų objektas. Europos Parlamentas savo pozicijas tvirtina lapkričio 23 d., Taryba – savaite anksčiau, lapkričio 11 d. Tik tada galės prasidėti trišalės derybos.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Komisijos pasiūlymą pavadino teisingu žingsniu, o „Volkswagen“ jį įvertino kaip pragmatišką ir ekonomiškai pagrįstą. ES pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné teigia, kad sprendimas yra pragmatiškas ir kartu atitinka klimato tikslus. Prancūzijos pusėje nuomonės kitokios – ten reikalaujama griežtesnės linijos ir perspėjama, kad lankstumas gamintojams gali virsti spraga. Organizacija „Greenpeace“ sprendimą pavadino žingsniu atgal klimato politikoje.
Ginčas dėl skaičių: ar elektromobiliai tikrai tiek švaresni?
Diskusiją papildo ir mokslinis argumentas. Miuncheno technikos universiteto tyrimas skaičiuoja, kad elektromobiliai, įvertinus visą gamybos ir elektros gamybos ciklą, realiai sumažina CO2 išmetimus apie 41 proc., lyginant su vidaus degimo varikliu – nors ES reglamentai juos vadina visiškai „be išmetimų“ transportu. Karlsrūhės technologijos instituto profesorius Thomasas Kochas tvirtina, kad naujos transporto priemonių klasės įvedimas duotų reikalingą postūmį, kad sintetinis kuras pagaliau būtų gaminamas pramoniniu mastu.
Bet ar sintetinis kuras realiai sumažina išmetimus tiek, kiek žadama? Atsakymas priklauso nuo to, kokia elektra jis pagamintas – jei naudojama iškastinė energija, klimato nauda tirpsta akyse. Tai nebe politikų ginčas dėl žodžių ir procentų. Tai sprendimas, kuris nulems, kokį automobilį galėsite nusipirkti po dešimtmečio.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvoje vidaus degimo variklių ar jų dalių gamyba nevykdoma, todėl pramonei tiesioginio smūgio nebus – skirtingai nei Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur automobilių sektorius išlaiko šimtus tūkstančių darbo vietų. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, elektromobiliai šiemet sudaro apie pusę naujų automobilių rinkos šalyje, tad kryptis į elektrifikaciją čia pasirinkta savaime, nepriklausomai nuo to, ką nuspręs Briuselis.
Vairuotojams pokytis greičiausiai atsispindės kitur – per naudotų automobilių rinką. Jei Vokietija ir Prancūzija toliau gamins modelius su vidaus degimo varikliu po 2035 m., tokie automobiliai anksčiau ar vėliau pasieks ir Lietuvos kelius, importuoti kaip naudoti.
Kol vyks balsavimai
Galutinis sprendimas priklausys nuo trišalių derybų tarp Komisijos, Parlamento ir Tarybos, kurios prasidės tik po lapkričio ir gruodžio balsavimų. Redakcijos vertinimu, kol pozicijos tarp Vokietijos, Prancūzijos ir mažesnių ES šalių skiriasi taip ryškiai, galutinė formulė gali keistis iki paskutinės minutės. Vienas dalykas aiškus jau dabar: absoliutaus draudimo, apie kurį kalbėta dar 2023 metais, nebeliko. Pakeitimų lentoje – ne vienas, o keli skirtingi variantai.
