Olandas atvažiavo į Paryžių elektromobiliu, pasitikėdamas, kad žemyno krovimo tinklas jo nenuvils. Stotelę rado greitai, automobilį įkrovė per kelias valandas – ir paliko jį stovėti prijungtą, kol vaikščiojo po miestą. Praėjo diena, antra, trečia. Kai sugrįžo atsijungti, sąskaita jį pribloškė: daugiau nei 400 eurų, ir dauguma tos sumos susidarė ne už elektrą, o už tai, kad kroviklis tris paras stovėjo užimtas be reikalo.
Panašių atvejų, kai elektromobilio įkrovimas užsienyje virsta netikėtai brangia pamoka, pastaruoju metu daugėja. Tai rodo Nyderlandų automobilininkų asociacijos ANWB analizė, atlikta tarp daugiau nei 600 000 krovimo kortelių turėtojų – su tokiomis sąskaitomis Prancūzijos stotelėse susidūrė ne vienas vairuotojas.
Kodėl kroviklis gali kainuoti brangiau nei kelionė
Vadinamieji blokavimo mokesčiai skaičiuojami ne už sunaudotą elektrą, o už laiką, kurį automobilis stovi prijungtas be reikalo – jais operatoriai priverčia vairuotojus greičiau atlaisvinti stotelę kitiems. Prancūzijoje tokie mokesčiai, ANWB duomenimis, taikomi dar gana dažnai, o toje pačioje Paryžiaus vietoje užfiksuota keletas panašių atvejų. Prancūzija, Vokietija ir Belgija yra populiariausios šalys, kuriose nyderlandiečiai krauna elektromobilius keliaudami užsienyje – todėl ir panašių sąskaitų čia daugiausia. Kai kurios sesijos, pridėjus laiko tarifus, viršija šimtą eurų, net jei pats krovimas trunka trumpai.
Kitur Europoje tendencija priešinga
Bet ar tai reiškia, kad visoje žemyno krovimo infrastruktūroje padėtis tik prastėja? Ne. Austrijoje blokavimo mokesčiai, ANWB skaičiavimais, per metus – lyginant su 2024-aisiais – sumažėjo 98 proc. Šveicarijoje sesijų, už kurias taikomas didesnis nei 1 euro už kWh tarifas, dalis sumažėjo nuo 25 iki 9 proc. Kartu auga ir pasitikėjimas: per dvejus metus nyderlandiečių, kraunančių elektromobilius Austrijoje, skaičius padidėjo 231 proc., Italijoje – 185 proc. Baimė likti žemyne be krūvio, atrodo, iš tiesų traukiasi – bent jau ne visur ji pakeičiama nauja baime, susijusia su sąskaita.
Ką tai reiškia lietuviams, planuojantiems kelionę elektromobiliu
Lietuvoje elektromobilių daugėja panašiu tempu kaip ir žemyne: Susisiekimo ministerijos duomenimis, šalies lengvųjų automobilių parke jų šiuo metu yra beveik 60 tūkst. – apie 3,15 proc. visų registruotų automobilių. 2022 metais tokių buvo vos 10 187, taigi per ketverius metus skaičius išaugo beveik šešis kartus. Vis daugiau šių automobilių savininkų vasarą leidžiasi į kelionę po Vakarų Europą – o kartu su jais keliauja ir klausimas, kiek ta kelionė iš tikrųjų kainuos.
Namuose įkrauti elektromobilį Lietuvoje kol kas gerokai pigiau nei stotelėje užsienyje – visiškas apie 60 kWh baterijos krovimas namie kainuoja apie 13 eurų ir leidžia nuvažiuoti iki 350 km. Viešuose krovikliuose Lietuvoje už kilovatvalandę prašoma nuo 0,29 iki 0,69 euro, o apie plačiai taikomus blokavimo mokesčius vietinės stotelės kol kas garsiai neskelbia. Redakcijos vertinimu, tai tik dar viena priežastis prieš kelionę patikrinti, kokios taisyklės taikomos šalyje, į kurią vykstama, o ne spėlioti vietoje.
Kaip apsisaugoti nuo netikėtos sąskaitos
- Prieš jungdami kroviklį, tarifą patikrinkite programėlėje – ne visos stotelės rodo kainą iš anksto matomoje vietoje.
- Įsikrovę atsijunkite kuo greičiau, net jei planuojate pasivaikščioti po miestą ilgiau.
- Jei stotelėje numatytas laiko tarifas, pasižymėkite, kada baigiasi krovimas, ne kada baigiasi jūsų reikalai mieste.
- Kelionei turėkite bent dvi skirtingų operatorių programėles – gretimų stotelių kainos kartais skiriasi kelis kartus.
Kas bent kartą ieškojo laisvos vietos pilnoje krovimo stotelėje, tas supranta, kaip viliojančiai skamba galimybė automobilį tiesiog palikti dar valandai. Bet olandui Paryžiuje ta jauki pauzė kainavo daugiau nei 400 eurų, o Europoje, kur elektromobiliu važiuoti darosi vis lengviau, tokia pamoka laukia kiekvieno, kas pamiršta pasitikrinti sąlygas iš anksto.
