Pavasarį Europoje atsidarė septynviečio „XPeng X9“ užsakymai, o vasarą pirmieji automobiliai pradėjo keliauti pas pirkėjus. Gamintojo duomenimis, „XPeng X9“ krovimas nuo 10 iki 80 procentų trunka 12 minučių, o piko galia pasiekia 542 kW. Tiek nedeklaruoja nė vienas kitas serijinis elektromobilis.
Vokietijos žurnalistai tą pažadą patikrino prie realių kolonėlių. Rezultatas nėra nei skandalas, nei brošiūros kopija.
Ką parodė matavimai prie realių kolonėlių
Prie 400 kW stotelės užfiksuota iki 398 kW. Praktiškai tiek, kiek ta kolonėlė apskritai gali atiduoti – automobilis pasiėmė viską. Prie 350 kW stotelės vanas krovėsi iki 320 kW ir baterija nuo 10 iki 80 procentų pasipildė per beveik 16 minučių, tai yra maždaug trečdaliu ilgiau, nei žada gamintojas.
Įdomiausias matavimas – prie 600 kW kolonėlės. Net ten piko galia neviršijo 402 kW, nors stotelė turėjo atsargos su kaupu. Vadinasi, riba glūdi ne tik infrastruktūroje.
- Gamintojo deklaruojama: iki 542 kW, 10–80 % per 12 minučių
- 400 kW stotelė: iki 398 kW
- 600 kW stotelė: piko galia 402 kW (kraunant nuo 11 iki 80 %)
- 350 kW stotelė: iki 320 kW, 10–80 % per beveik 16 minučių
- Realūs pikai skirtingomis sąlygomis: maždaug nuo 180 iki beveik 400 kW
Paskutinis punktas vairuotojui svarbesnis už visus kitus. Skirtumas tarp 180 ir 400 kW – tai skirtumas tarp pietų pertraukos ir trumpo kavos puodelio.
„XPeng X9“ krovimo galia labai priklauso nuo baterijos būklės
Automobilis sukurtas 800 voltų architektūros ir vadinamosios 5C baterijos pagrindu, o tokia kombinacija teoriškai leidžia per aštuonias minutes pridėti kelis šimtus kilometrų ridos. Tik teorija veikia tada, kai baterija yra įšilusi iki tinkamos temperatūros.
Testo metu prie 400 kW stotelės, be išankstinio baterijos paruošimo, po važiavimo greitkeliu ir esant maždaug 16 laipsnių šilumos, nuo 20 iki 80 procentų prireikė 13 minučių. Atkreipkite dėmesį: krauta buvo mažesnė dalis baterijos, o laiko sugaišta daugiau nei deklaruotos 12 minučių nuo 10 procentų.
Tai ar 542 kW – tik rinkodaros skaičius? Ne visai. Tai laboratorinė riba, kurią automobilis pasiekia esant idealiai temperatūrai ir idealiai kolonėlei. Realiame kelyje abu šie dalykai sutampa retai.
Lietuvos stotelėse skaičiai dar mažesni
„Ignitis ON“ paskelbtais duomenimis, galingiausios bendrovės stotelės Lietuvoje yra 400 kW klasės, tačiau viena kolonėlė dalijama dviem automobiliams – kiekvienam iki 200 kW. „Eldrive“ tinkle ultrasparčiosios stotelės taip pat skelbiamos iki 400 kW galios.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo Lietuvoje veikiančių greitojo įkrovimo tinklų viešai skelbiamus duomenis: apie 500 kW ar galingesnes kolonėles kol kas neužsimena nė vienas operatorius. Tai reali situacija, o ne priekaištas – tokių stotelių nedaug ir visoje Vakarų Europoje.
Sunku nepastebėti, kad gamintojai kilovatus prie savo automobilių pridėjo gerokai greičiau, nei operatoriai – prie kolonėlių. Automobiliai lenktyniauja dėl rekordų. Tinklai – dar skaičiuoja investicijas.
Kam tokia galios atsarga iš tikrųjų skirta
Vokietijoje 5,32 metro ilgio septynvietis parduodamas nuo 77 600 eurų – tai versija su 94,8 kWh (bendrosios talpos) LFP baterija ir 535 km rida pagal WLTP. Didesnės, 100 kWh NMC baterijos variantas startuoja nuo 81 600 eurų ir pasiekia iki 615 km, o visų ratų traukos „Performance“ versija kainuoja nuo 86 600 eurų, bet, gamintojo duomenimis, rida – 580 km.
Pirkėjui, kuris vieną kartą per mėnesį važiuoja per pusę Europos, net 320 kW prie įprastos kolonėlės yra labai greitai. Gamintojo instrukcijoje parašyta vienaip, prie stotelės išeina kitaip – bet šiuo atveju „kitaip“ vis tiek reiškia vieną trumpą stotelę per kelių šimtų kilometrų atkarpą.
Europos tinklai pamažu auga: kolonėlės, kurios prieš kelerius metus buvo 150 kW, dabar keičiamos 350 ir 400 kW įranga. Kai šis procesas pasieks Baltijos šalis, 542 kW nustos būti brošiūros skaičiumi. Kol kas „XPeng X9“ yra paruoštas infrastruktūrai, kurios dar nėra – ir vairuotojui tai geresnė pozicija nei atvirkščiai.
