2026 m. sausį–rugpjūtį ES užregistruota daugiau elektromobilių nei benzininių automobilių, nors elektromobilių kainos vis dar aukštesnės nei daugelio benzininių modelių. Grynųjų elektromobilių – 1,641 mln., benzininių – 1,635 mln. Skirtumas nedidelis, bet simbolinis.
Europos aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ (T&E) skaičiavimai rodo, kad elektromobilių galėjo būti parduota dar daugiau. Vidutinis elektromobilis šiandien galėjo kainuoti beveik ketvirtadaliu mažiau. Trukdė ne baterijos ir ne technologijos, o gamintojų strategija.
Baterijos pigo, automobiliai brango
T&E duomenimis, nuo 2020 m. vidutinė elektromobilio kaina Europoje paaugo apie 5 000 eurų, arba 13 proc. Tuo pat metu baterijos ir kiti komponentai pigo, o vien šis atpigimas turėjo numušti vidutinę kainą maždaug 10 500 eurų. Kodėl to nepajuto pirkėjas? Nes per tą patį laikotarpį gamintojai stūmė rinką prie didesnių automobilių, o šis poslinkis vidutinę kainą kilstelėjo apie 15 500 eurų.
Patikrinome T&E skaičius – jie sueina: iš 15 500 eurų brangimo atėmus 10 500 eurų atpigimo lieka būtent tie 5 000 eurų, kuriais elektromobiliai pabrango.
Kiek galėjo kainuoti vidutinis elektromobilis
Be poslinkio prie didesnių modelių vidutinė elektromobilio kaina būtų siekusi 33 100 eurų. Realybėje ji yra apie 42 700 eurų. Skirtumas – 9 600 eurų, T&E vertinimu, apie 23 proc. Už tokią sumą Lietuvoje galima nusipirkti neblogą naudotą automobilį.
Visureigių era, kurią įtvirtino „Tesla Model Y“
Didesnių ir brangesnių automobilių dalis grynųjų elektromobilių pardavimuose 2020 m. sudarė 28 proc., o 2024 m. – jau 64 proc. Daugiau nei dvigubai. Tendencijos simboliu tapo „Tesla Model Y“, 2023 ir 2024 m. buvęs perkamiausias naujas automobilis pasaulyje. Konkurentai signalą perskaitė paprastai: pirkėjas nori didelio visureigio, vadinasi, reikia gaminti didelius visureigius.
Skaičiavimas buvo ir finansinis. Didelio automobilio kainoje brangią bateriją lengviau paslėpti, o marža gerokai didesnė nei mažo miesto hečbeko. Gamintojams tai buvo patogu. Žmogui, kuris norėjo paprasto elektrinio automobilio kasdienėms kelionėms į darbą ir atgal, pasirinkimas ilgą laiką liko skurdus.
Kitaip tariant, pigus elektromobilis nebuvo techniškai neįmanomas. Tai buvo verslo sprendimas, kurio niekas neskubėjo priimti.
Elektromobilių kainos pagaliau ėmė kristi
Lūžis atėjo 2025 m. Pirmą kartą nuo 2020 m. vidutinė elektromobilio kaina ES sumažėjo – apie 1 800 eurų, arba 4 proc. Labiausiai pigo B segmentas: T&E duomenimis, šios klasės elektromobilių vidutinė kaina smuko 13 proc., o kaip pavyzdžius organizacija nurodo „Citroën ë-C3“ ir „Renault 5“. Pokytį T&E sieja su ES CO2 tikslais, privertusiais gamintojus pagaliau atsigręžti į pigesnius modelius.
Pigesnių nei 25 000 eurų elektromobilių dalis pardavimuose padvigubėjo: nuo maždaug 3 proc. 2024 m. iki 6 proc. 2025 m. Vien jų augimas vidutinę rinkos kainą sumažino apie 2 400 eurų. O artimiausi planai dar drąsesni:
- iki 2026 m. pabaigos Europoje laukiama 16 elektromobilių, kainuojančių mažiau nei 25 000 eurų;
- keturi iš jų turėtų kainuoti mažiau nei 20 000 eurų;
- iki 2028 m. rinkoje turėtų būti apie dešimt modelių, kainuojančių maždaug 20 000 eurų ar mažiau;
- šio posūkio priekyje – „Dacia“, „Renault“ ir „Volkswagen“.
Ką tai reiškia pirkėjui Lietuvoje
Lietuvoje elektrinių automobilių parkas auga sparčiai. „Regitros“ duomenimis, 2026 m. balandžio 1 d. šalyje buvo įregistruotos 49 316 elektrinės lengvosios transporto priemonės, o prieš metus – 31 754. Tačiau pigiausių elektromobilių klasė čia ilgai buvo siaura, praktiškai ją valdė vienas modelis – „Dacia Spring“. Šešiolika modelių iki 25 000 eurų Lietuvos pirkėjui reikštų tikrą pasirinkimą, o ne kompromisą.
Kitas klausimas – valstybės parama. Vokietijoje, priklausomai nuo pajamų, prie elektromobilio pridedama 3 000–6 000 eurų. Prancūzijoje tinkamiems vairuotojams siūlomas socialinis lizingas už mažiau nei 200 eurų per mėnesį. Lietuvoje APVA kompensacija ankstesniame kvietime siekė 5 000 eurų už naują ir 2 500 eurų už naudotą (iki 4 metų) elektromobilį. Vokietija paramą skiria pagal pajamas, Prancūzija – per mėnesio įmoką. Lietuvoje viskas priklauso nuo to, ar tuo metu atidarytas kvietimas.
Prie elektromobilių šuolio prisideda ir rekordinės degalų kainos Europoje – T&E jas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo priežasčių kartu su pigesniais modeliais ir subsidijomis. Jei kainų skirtumas tarp elektrinių ir benzininių automobilių toliau trauksis, bendros eksploatacijos sąnaudos daugeliui vairuotojų gali tapti palankesnės elektrai.
Redakcijos vertinimu, pigus elektromobilis Europoje vėlavo ne dėl technologijų, o dėl to, kad didelis visureigis buvo pelningesnis. Jei iki metų pabaigos pažadėti modeliai tikrai pasieks salonus, o APVA kvietimai taps reguliarūs, 2027-ieji gali būti pirmieji metai, kai lietuvis elektromobilį rinksis pagal poreikius, o ne pagal tai, ką gamintojams apsimokėjo pagaminti.
