Dyzelino kainos Lietuvos degalinėse šią savaitę lyg ir nurimo. Švieslentės nebešokinėja, vairuotojai atsikvėpė. Tačiau tarptautinėje rinkoje vaizdas kitas: Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) perspėja, kad dyzelino tiekimas pasaulyje išlieka įtemptas, o vyriausybės strategines atsargas paleidžia per lėtai. Spalio 15 d. agentūros valdančioji taryba aptars, ar reikia papildomai paleisti dyzelino. Nuo valstybių sprendimų priklausys, ar brangimas sugrįš į degalines.
Ko TEA prašo iš vyriausybių
Agentūros vadovas Fatihas Birolas prieš posėdį kreipėsi į TEA narių vyriausybes su aiškiu prašymu: paspartinti atsargų paleidimą ir pirmenybę teikti dyzelinui. Apie tai, remdamasis vidiniu agentūros dokumentu, pranešė „Euronews“.
Esmė – kovo įsipareigojimai. Tada valstybės sutarė į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos, tačiau, dokumento duomenimis, iki šiol paleista apie 326 mln. Dar maždaug 74 mln. barelių rinkos nepasiekė. Vienos šalys atidavė daugiau, nei žadėjo, kitos savo dalies dar neužbaigė. Kovą pažadėjo. Spalį – vis dar vykdo.
Vyriausybių taip pat paprašyta įvertinti, ar reikia papildomo dyzelino, ir, jei taip, pateikti planą su konkrečiais kiekiais bei terminais. Atsargų yra: pasak F. Birolo, TEA narės turi apie 1,1 mlrd. barelių, iš jų daugiau nei 200 mln. – dyzelino. Klausimas ne tik tas, kiek jų sukaupta, bet ir kaip greitai jos pasieks rinką.
Kodėl dyzelinas jautresnis už benziną
„Euronews“ ir TEA įvardija kelias įtampos priežastis:
- sutrikęs žaliavinės naftos tiekimas, įskaitant Persijos įlankos regioną;
- ribotos perdirbimo galios ir apgadintos naftos perdirbimo gamyklos;
- geopolitiniai konfliktai, didinantys neapibrėžtumą rinkoje.
Dyzelinas į tokius sukrėtimus reaguoja jautriau nei benzinas, nes juo dirba logistika, pramonė ir žemės ūkis. Brangesnis dyzelinas greitai virsta brangesniu krovinių pervežimu, o vėliau – ir aukštesnėmis kainomis parduotuvėse. Kas už tai sumoka? Dažniausiai – pirkėjas prie kasos. Rugsėjo pabaigoje F. Birolas, kaip skelbė „Reuters“, Europą įvardijo kaip vieną labiausiai dyzelino rinkos sutrikimų veikiamų regionų.
G7 atsargos ir sankcijų išimtis – mažiau, nei atrodo
Spalio pradžioje G7 šalys paskelbė planą paleisti iki 100 mln. barelių iš strateginių atsargų. Skamba įspūdingai. Tačiau TEA dokumente pažymima, kad didžioji dalis šio kiekio tik užbaigs ankstesnius įsipareigojimus, o ne papildys rinką nauja pasiūla. Todėl poveikis kainoms gali būti mažesnis, nei tikisi vartotojai.
Dar vienas posūkis – JAV laikinai sušvelnino sankcijas rusiškam dyzelinui: prekyba ir pristatymai leidžiami iki 2027 m. balandžio 7 d., įskaitant importą į pačias JAV. Maskva iš karto pareiškė esanti pasirengusi tiekti naftą ir jos produktus. ES sankcijos lieka galioti, todėl Lietuvos degalinėms šis kelias uždarytas.
Biržose kol kas ramu. Brent naftos barelis kainuoja daugiau kaip 100 JAV dolerių (apie 92 eurus), o Europos dyzelino ateities sandoriai atpigo apie 3 proc. – iki maždaug 1 437 dolerių (apie 1 320 eurų) už toną. Bet ar trumpas atokvėpis biržoje reiškia, kad pavojus praėjo? TEA laiškas vyriausybėms byloja priešingai.
Ką rodo Lietuvos degalinių švieslentės
Palyginome ELTOS skelbtus Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenis. Spalio 5–6 d. vidutinė dyzelino kaina šalies degalinėse siekė apie 2,25 €/l, spalio 12 d. – 2,20 €/l. Per savaitę – 5 centai pigiau, arba 2,50 € mažesnė sąskaita pilant 50 litrų.
Įdomesnis kitas skaičius. Spalio 12 d. dyzelinas skirtingose degalinėse kainavo nuo 2,09 iki 2,34 €/l – tai 25 centų skirtumas litrui, arba 12,50 € vienam 50 litrų bakui. Kas pildo baką kiekvieną savaitę – tas supranta. Per metus susidarytų 650 €, jei nuolat rinktumėtės brangiausią, o ne pigiausią degalinę.
Mažmeninės dyzelino kainos į didmeninės rinkos pokyčius paprastai reaguoja pavėluotai. Jei po spalio 15 d. tiekimo įtampa neatslūgs, pirmiausia tai atsispindės didmeninėse kainose, o švieslentės jas pasivys vėliau.
Kas lems dyzelino kainas po spalio 15-osios
TEA tikisi, kad koordinuotas atsargų paleidimas sušvelnins smūgį, tačiau pripažįsta: rezultatas priklausys nuo to, kaip greitai vyriausybės veiks ir ar įvykdys jau prisiimtus įsipareigojimus. Jei posėdyje bus sutarta dėl papildomo dyzelino su aiškiais terminais, spaudimas kainoms gali sumažėti. Jei viskas baigsis raginimais, perdirbimo galių trūkumas niekur nedings.
Redakcijos vertinimu, didžiausia rizika vairuotojams dabar – ne pats dyzelino trūkumas, o vyriausybių lėtumas: kovą pažadėtos atsargos po septynių mėnesių vis dar ne visos pasiekė rinką. Rinka nelaukia, kol vyriausybės suderins planus. Degalinių švieslentės – irgi.
