Vairuotojas sustojo savitarnos degalinėje Schotene, netoli Antverpeno. Pripylė baką ir sumokėjo kortele, kaip visada. Po kelių dienų banko programėlėje pamatė nurašymus, siekiančius iki 700 eurų.
Sukčiavimas kortele degalinėje Belgijoje šiemet įgavo naują pavidalą – vadinamąjį „shimming“. Vien Schotene policija sulaukė apie dvidešimt skundų, o kartu su Maldegemu, VRT duomenimis, prokuratūra suskaičiavo bent 29 nukentėjusius klientus.
Plonas įtaisas skaito ne juostą, o lustą
Klasikinis „skimming“ remdavosi papildomu skaitytuvu, kopijuojančiu magnetinę juostą, ar paslėpta kamera PIN kodui užfiksuoti. Shimming veikia subtiliau. Į kortelių angą įstumiamas itin plonas elektroninis įtaisas, kuris perima duomenis iš kortelės lusto, o vėliau jais naudojasi bendrininkai.
Belgijos žiniasklaida svarstė ir kitą versiją – esą Schotene buvo įsilaužta į patį terminalą ir pakeista mokėjimo suma. Tyrimas dar nebaigtas.
Ar tai reiškia, kad kiekviena savitarnos kolonėlė – spąstai? Ne. Nyderlandų vartotojų organizacija „Consumentenbond“ pastebi, kad klasikinio skimming atvejų pastaraisiais metais mažėja. Belgijos incidentai savaime nerodo, jog metodas plačiai paplitęs.
Klaida, padaroma dar prieš pilant kurą
Kortelė į angą dažnai kišama automatiškai, net nežvilgtelėjus. Tai ir yra klaida. Įtarimą turėtų kelti bent vienas iš šių ženklų:
- kortelę sunku įkišti arba ištraukti;
- angoje matyti keistas plastiko gabalėlis ar mažas juodas komponentas;
- automatas neįprastai lėtas, kai kurios dalys atrodo atsilaisvinusios.
Nė vienas ženklas savaime neįrodo sukčiavimo, tačiau tokio automato geriau nenaudoti. Belgijos policija pataria, kai įmanoma, mokėti degalinės viduje, o Nyderlandų policija – uždengti klaviatūrą renkant PIN kodą. Mokant bekontakčiu būdu kortelės į skaitytuvą kišti nereikia, todėl rizika mažesnė, nors visiškai neišnyksta. Tai ne baimės kėlimas. Tai trys sekundės prie kolonėlės.
Rezervacija ar vagystė
Ne kiekviena didesnė suma reiškia sukčius. Savitarnos kolonėlės dažnai pirmiausia užblokuoja dalį lėšų – Nyderlanduose iki 200 eurų – ir tik vėliau nurašo tikrą sumą. Prieš skambinant į banką verta programėlėje pasitikrinti, ar operacija dar rezervuota, ar jau nurašyta.
Sukčiavimas kortele degalinėje Lietuvoje: ką sako įstatymas
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. sukčiavimo operacijos Lietuvoje išleistomis mokėjimo kortelėmis siekė apie 22,8 mln. eurų – vos 0,02–0,03 proc. visų kortelių mokėjimų vertės. Degalinių ši statistika atskirai neišskiria.
Pagal Mokėjimų įstatymo 29 straipsnį operacija be mokėtojo sutikimo laikoma neautorizuota. Sužinojęs apie tokią operaciją, paslaugų teikėjas, Lietuvos banko paaiškinimu, privalo grąžinti sumą ne vėliau kaip iki kitos banko darbo dienos pabaigos, nebent kyla pagrįstų abejonių, kad klientas veikė nesąžiningai ar ypač neatsargiai. Už prarastos ar pavogtos kortelės panaudojimą vartotojas paprastai atsako ne daugiau kaip 50 eurų.
Pastebėjus nežinomą nurašymą, reikia kuo greičiau susisiekti su banku ir užblokuoti kortelę, išsaugoti kvitą, užsirašyti degalinės vietą bei laiką, o įtarus sukčiavimą – pranešti policijai.
Bekontakčių ir telefonu atliekamų mokėjimų daugėja, tad lusto anga kolonėlėje ilgainiui bus naudojama vis rečiau – kartu trauksis ir erdvė shimming įtaisams. Kol taip nėra, Schoteno vairuotojų patirtis primena paprastą dalyką: prieš kišant kortelę verta pažiūrėti, kur ją kiši.
