„Vokiškas, su quattro, pilna komplektacija“ – taip prasideda ne vienas skelbimas, kuriame parduodamas pirmosios kartos naudotas „Audi Q5“. Žodžiai tie patys. Automobiliai po jais – visiškai skirtingi: vienas dešimtmetį riedėjo Vokietijos autostradomis su serviso knygele, kitas po avarijos laukė pirkėjo amerikiečių draudimo aukcione.
Ukrainos portalas autocentre.ua spalio 16 d. paskelbė išsamią „Audi Q5 8R“ apžvalgą, o jos autorius Andrij Vološčenko išvadą sutalpina į vieną sakinį: pigus „Q5“ beveik visada reiškia paslėptas problemas. Lietuvoje, kur automobiliai iš JAV aukcionų seniai įprasti, ši mintis galioja ne mažiau.
Ingolštatas, ne Amerika
Pirmoji karta gaminta 2008–2017 m. Ingolštate, ir, pasak apžvalgos autoriaus, ten surinkta ir dauguma JAV rinkai skirtų automobilių. Pirkėjus vilioja komfortas, gera garso izoliacija, sklandi eiga ir įranga. Variklių pasirinkimas platus: benzininiai 2.0 TFSI (180–211 AG), 3.2 FSI ir 3.0 TFSI, dyzeliniai 2.0 TDI (143–190 AG) ir 3.0 TDI, dar buvo hibridas. Rinkoje vyrauja du keturcilindriai. Dyzeliniai dažniausiai atvežami iš Europos, benzininiai – iš JAV.
Variklis: 2.0 TFSI geria alyvą
Populiariausias benzininis EA888 kartu yra ir problemiškiausias. Tas pats variklis montuotas „Volkswagen Golf GTI“, „Audi A3“ ar „Audi A6“. Su 211 AG „Q5“ iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,1 s, tačiau gali sudeginti iki litro alyvos per 1000 km. Kalti ploni alyvos nubraukimo žiedai, apnašos ir karterio ventiliacija – „Audi“ net vykdė serviso akcijas, keisdama stūmoklius ir žiedus. Ignoruojama bėda pribaigia katalizatorių ir kenkia turbinai, o kapitalinis remontas, autocentre.ua duomenimis, kainuoja nuo 2000 JAV dolerių.
Skirstymo grandinė pradeda tįsti ties 100–150 tūkst. km: šaltas variklis barška, fiksuojamos fazių reguliatorių klaidos. Delsiant ji gali peršokti. Silpnos vietos – ir vandens pompa bei termostatas, o saldokas aušinimo skysčio kvapas reiškia nuotėkį. Ar nuo benzininio „Q5“ reikia bėgti? Nebūtinai, bet kol nežinote alyvos sąnaudų ir ar grandinė jau keista, apie kainą kalbėti neverta.
2.0 TDI – logiškesnis, bet ne be bėdų
Sunkiam visureigiui dyzelis tinka geriau: trauka nuo 1750 aps./min., sąnaudos – 5,5–7 l/100 km, ypač vertinamos versijos po 2012 m. atnaujinimo. Brangiausia rizika – „Bosch CP4“ kuro siurblys. Nuo prasto dyzelino jame susidaro metalo drožlės, kurios keliauja į purkštukus, ir blogiausiu atveju keičiama beveik visa kuro sistema. Trumpi važiavimai mieste kemša DPF filtrą ir EGR vožtuvą.
S tronic ir quattro – antra sąskaitų eilutė
Su 2.0 varikliais dažniausiai pasitaiko septynių pakopų S tronic (DL501) – dviejų sankabų dėžė, kurios sankabos dirba alyvos vonioje. Tipinės bėdos: sankabų dilimas, mechatronikos gedimai, trūkčiojimas. Ją greičiausiai sendina perkaitimas, kamščiai, staigūs startai ir vilkimas, o alyvą verta keisti kas 50–60 tūkst. km. Po 2012 m. su 2.0 varikliais atsirado ir aštuonių pakopų „ZF Tiptronic“, kurią meistrai vadina geriausia šio modelio transmisija.
Quattro su „Torsen“ diferencialu po didelių ridų gali „pradžiuginti“ kardano vibracija, guolių ūžesiu ir reduktorių alyvos nuotėkiais.
Važiuoklė, kuri nemėgsta pigių detalių
Lengvojo lydinio svirtys brangios, o 19–20 colių ratai joms darbo tik prideda. Orientaciniai keitimo intervalai pagal apžvalgą:
- viršutinės svirtys – 80–120 tūkst. km;
- stabilizatoriaus traukės – 30–60 tūkst. km, net kokybiškos;
- stebulių guoliai – kokybiški iki 200 tūkst. km, pigūs vos 20–40 tūkst. km;
- pigios svirtys – tik 15–30 tūkst. km.
Pirmos rimtos išlaidos priekinei pakabai laukia ties 120–150 tūkst. km, o po 200 tūkst. km dažnai atnaujinama visa važiuoklė. Taupyti galima ir čia. Sprendimas – jūsų. Sąskaita – irgi.
Iš JAV: kėbulas sveikesnis, elektra – loterija
Amerikietiški „Q5“ dažnai mažiau surūdiję, nes ten švelnesnis klimatas ir keliai mažiau barstomi druska. Tačiau jie neretai turi avarijos pėdsakų, o ilgai stovint aukcione salonas sugeria drėgmę. Apžvalgoje vardijami tipiniai radiniai: užlieti salonai, oksiduoti kontaktai, neoriginalūs laidų sujungimai. Elektronika dažnai išduoda prastai suremontuotą automobilį net tada, kai kėbulas atrodo nepriekaištingai.
Skiriasi ir įranga: odometras myliomis, kitokie žibintai, paprastesnės komplektacijos, kartais nėra sėdynių šildymo. Raudonus galinius posūkių žibintus Lietuvoje paprastai tenka perdaryti, kad automobilis praeitų techninę apžiūrą. Ridą persiskaičiuokite patys: 100 000 mylių – apie 161 000 km, t. y. jau po tos ribos, kai tįsta 2.0 TFSI grandinė ir prasideda pirmos rimtos pakabos išlaidos.
Kurį naudotą „Audi Q5“ verta ieškoti
Racionaliausias pasirinkimas iš Europos, apžvalgos autoriaus vertinimu, – po 2012 m. atnaujintas „Q5“ su 2.0 TDI ir skaidria serviso istorija. Iš JAV – benzininis su nedideliais pažeidimais, aukcione kainuojantis apie 2000–2500 JAV dolerių, bet tik jei remontą kontroliuojate patys, o ne perkate „paruoštą“ automobilį.
Jauniausiems pirmosios kartos „Q5“ jau devyneri, seniausiems – aštuoniolika metų. Smulkūs elektronikos sutrikimai kaupiasi po 10–15 eksploatacijos metų. Tad kasmet prižiūrėtų egzempliorių rinkoje mažės, o skelbimuose daugės tokių, kurių istorija prasideda aukcione.
