Kaimo keliu per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių. Tačiau atskirų standartizuotų dangų sprendinių tokiems keliams iki šiol trūko. Todėl kartais tekdavo rinktis konstrukciją, skirtą gerokai didesnėms apkrovoms.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. tai keičiasi. Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu atnaujintose Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse mažo eismo intensyvumo keliams pirmą kartą numatyti atskiri dangų konstrukcijų sprendiniai. Tarp jų yra minkštojo asfalto ir dvisluoksnio paviršiaus apdaro dangos, todėl dangą bus galima parinkti pagal tai, kiek kelias iš tikrųjų apkrautas.
Kurie keliai patenka į naujas ribas
Ne kiekvienas vietinis kelias bus laikomas mažo eismo keliu. Pagal ministerijos pranešimą, naujieji sprendiniai skirti keliams, kurių:
- projektinis greitis – iki 70 km/val.;
- vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą;
- sunkiojo transporto eismo intensyvumas – ne didesnis kaip 25 transporto priemonės per parą.
Perskaičiavus į valandas, 250 transporto priemonių per parą – vidutiniškai apie 10 per valandą, arba maždaug viena kas šešias minutes. Sunkiasvorių – apie viena per valandą. Panašų srautą turi daugelis kelių tarp kaimų, į sodybas ar nedideles gyvenvietes. Projektinio greičio nereikėtų painioti su ženklu nustatytu leistinu greičiu – tai kelio projektavimo parametras.
Ką keičia atskiri dangų sprendiniai
Standartizuota konstrukcija – tai iš anksto apskaičiuotas dangos ir jos pagrindo sluoksnių derinys. Kai jį galima pritaikyti, dangos nebereikia projektuoti individualiai. Ministerijos teigimu, tai mažina ir projektavimo, ir įrengimo išlaidas.
Atnaujintose taisyklėse išplėstas ir standartizuotų asfalto, betono bei žvyro dangų ir jų pagrindų pasirinkimas. Minkštasis asfaltas – lankstesnis mišinys su minkštesniu rišikliu. Paviršiaus apdaras įrengiamas užpurškiant bitumo ir paskleidžiant skaldos sluoksnį, o dvisluoksnis apdaras reiškia, kad tai daroma du kartus.
Taisyklės taikomos ir tiesiant naujus kelius, ir atnaujinant esamas dangas. Jei standartizuoti sprendiniai konkrečiam keliui netinka, jį vis tiek galima projektuoti individualiai.
Ar lengvesnė danga nereiškia prastesnio kelio
Ministras J. Taminskas akcentuoja proporcingumą: „Jei keliu per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, jo dangos konstrukcija nebūtinai turi būti tokia pati kaip kelio, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai.“ Pasak jo, tokiems keliams reikia „tinkamų, o ne perteklinių sprendimų“.
Lengvesnė konstrukcija nėra savaime blogesnė, jei parinkta pagal realų srautą. Todėl taisyklėse vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir kitos kelio sąlygos. Bet ar to pakaks keliui, kuriuo rudenį važinėja miškovežiai ar grūdus vežantys sunkvežimiai? Jei sunkiųjų transporto priemonių per parą važiuoja daugiau nei 25, kelias į mažo eismo ribas nebepatenka. Projekte kelias skaičiuojamas pagal vidurkį. Ratai jį jaučia pagal blogiausią savaitę.
Vairuotojui dangos tipas svarbus ne tik dėl komforto. Kai danga suyra, kyla klausimas, kas atsako, jei duobė sugadina ratus ar padangas.
Kas laukia savivaldybių kelių
Valstybės kontrolės audito duomenimis, Lietuvoje yra apie 64,3 tūkst. km vietinės reikšmės kelių, ir didžioji jų dalis priklauso savivaldybėms. Nemaža dalis jų – žvyrkeliai, o jiems tvarkyti savivaldybės gauna lėšų ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Būtent šiame tinkle mažo eismo intensyvumo keliai sudaro didžiąją dalį.
Ministras sako, kad atnaujintos taisyklės leis savivaldybėms racionaliau tvarkyti tokius kelius ir „efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“. Redakcijos vertinimu, kryptis teisinga, tačiau naudą parodys ne pats taisyklių tekstas. Vairuotojams svarbiausia, ar sutaupyti pinigai virs papildomais sutvarkytais kilometrais, o ne liks tik eilute savivaldybės ataskaitoje.
