Automobilis įsibėgėja kiek tingiau nei pernai, o lenkiant trauka atsiranda pavėluotai. Būtent taip dažnai atrodo pirmieji turbinos gedimo požymiai, kuriuos lengva suversti orams, prastesniam kurui ar paprasčiausiai senstančiam varikliui. Turbina retai sugenda per vieną dieną. Ji ilgai siunčia signalus, o brangiausia tampa tada, kai jų niekas nebegirdi.
Rudenį, kai automobiliai ir taip keliauja į servisą žieminių padangų, verta paprašyti mechaniko pažvelgti ir į įpūtimo sistemą. Ypač jei variklis dyzelinis: vienas iš požymių jame gali baigtis ne turbinos, o viso variklio keitimu.
Trauka silpsta pamažu – todėl taip lengvai apgauna
Pirmasis signalas dažniausiai yra ne garsas, o dinamika. Automobilis vangiau reaguoja į akseleratorių ir sunkiau įsibėgėja ten, kur turbinos darbo reikia labiausiai: lenkiant, įsiliejant į greitkelį ar kylant į kalną. Kadangi tai vyksta palaipsniui, vairuotojas pripranta ir skirtumą pastebi tik tada, kai jis jau didelis.
Pažengusioje stadijoje variklio valdymo blokas pats apriboja galią ir įjungia avarinį režimą. Diagnostikos kompiuteris tada neretai parodo P0299 kodą, reiškiantį per žemą įpūtimo slėgį. Lenkų leidinys „Auto Świat“ pabrėžia, kad šis kodas dar nėra nuosprendis turbinai. Jis rodo tik tai, kad sistemoje trūksta slėgio, bet nepasako, kur dingsta oras.
Švilpimas ar metalinis garsas – kuris jau pavojingas
Kada švilpimas yra normalus
Turbinos rotorius sukasi kelių šimtų tūkstančių apsisukimų per minutę greičiu, todėl visiška tyla po variklio dangčiu nėra norma. Silpnas švilpesys spaudžiant akseleratorių gali būti įprastas įpūtimo sistemos garsas. Signalas yra pokytis. Jei automobilis, kurį pažįstate ne vienus metus, staiga ėmė švilpti garsiau, šnypšti ar kaukti, tai jau ne jo charakteris.
Šnypštimas ir metalinis trinksėjimas
Šnypštimas dažniausiai reiškia, kad suspaustas oras kažkur išeina – pro įtrūkusį vamzdį, atsilaisvinusią apkabą ar nesandarų tarpinį aušintuvą. Toks remontas dar gali būti pigus. Traškėjimas, trinksėjimas ar metalinis trynimosi garsas yra kur kas rimtesnis ženklas, nes gali rodyti nudilusius guolius arba tai, kad rotorius jau liečia korpusą. Galima tokio garso nepaisyti. Galima ir laukti, kol jis nutils pats – kartu su turbina.
Juodi dūmai ir dingstanti alyva
Kitas požymis matomas galinio vaizdo veidrodėlyje. Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio, ypač kartu su silpnesne trauka ir nauju švilpesiu, rodo, kad su įpūtimu kažkas negerai. Ne vienas iš mūsų alyvos matuoklę ištraukia tik prieš ilgesnę kelionę. O turbovarikliui alyvos lygis yra vienas svarbiausių rodiklių: jei tarp keitimų alyvos tenka pilti vis dažniau, o po automobiliu dėmių nesimato, ji greičiausiai dega cilindruose.
Tai ne vien remonto klausimas. Pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašo 8.4 papunktį išmetamosiose dujose neturi būti sudegusios alyvos ar kitų eksploatacinių skysčių, nebūdingų techniškai tvarkingam varikliui. Alyvą deginantis automobilis rizikuoja ne tik turbina, bet ir techninės apžiūros rezultatu.
Alyva oro žarnose – dyzeliui pavojingiausias ženklas
Atidarius variklio dangtį verta pažiūrėti į storus oro vamzdžius tarp turbinos, tarpinio aušintuvo ir variklio. Plonas alyvos sluoksnis jų viduje gali būti normalus. Nerimą turėtų kelti drėgnos, alyva aptekusios žarnos ir nuotėkiai prie pačios turbinos, nes tai rodo, kad alyvos į įsiurbimo sistemą patenka daugiau, nei turėtų.
Kodėl tai svarbiausia dyzeliui? Alyva gali susikaupti tarpiniame aušintuve ir tam tikromis sąlygomis staiga patekti į cilindrus. Dyzelinis variklis ją degina kaip kurą, pats kelia apsukas ir nebeklauso vairuotojo – tai vadinamasis variklio išsibėgėjimas. „Auto Świat“ perspėja, kad be greito įsikišimo, kuris pavyksta ne visada, toks variklis dažniausiai tinka tik metalo laužui.
Svarbi detalė: alyva į įsiurbimą ne visada patenka pro turbiną. Todėl mechanikas turi rasti tikrąją priežastį, o ne vien pakeisti labiausiai įtartiną dalį.
Prieš perkant naują turbiną – visa įpūtimo sistema
Ar silpna trauka ir P0299 kodas reiškia, kad turbina sugedo? Nebūtinai. Panašius simptomus sukelia ir kitos, dažnai pigesnės dalys:
- įtrūkęs oro vamzdis, nesandarus tarpinis aušintuvas ar atsilaisvinusi apkaba;
- vakuumo žarnelės, elektromagnetinis vožtuvas ar turbinos valdymo pavara;
- užstrigęs kintamos geometrijos mechanizmas;
- užsikimšęs oro filtras, užterštas EGR vožtuvas ar sugedęs oro srauto matuoklis;
- užsikimšęs kietųjų dalelių filtras (DPF) ar įpurškimo sistemos gedimai.
Todėl patikra turėtų apimti visą įpūtimo sistemą: slėgio matavimą bandomojo važiavimo metu, nuotėkių paiešką, rotoriaus, guolių ir mentelių būklę, alyvos tiekimą į turbiną ir jos nutekėjimą atgal, karterio vėdinimą bei išmetimo sistemos pralaidumą. Perkant naudotą automobilį su turbininiu varikliu šie požymiai tampa ir rimtu derybų argumentu. Plačiau – 1,4 TSI variklio silpnybės ir gedimų dažnis pagal variklio tipą.
Turbinų remontu užsiimančio „Servisocentro“ svetainėje visas turbinos remontas nurodomas nuo 200 iki 250 Eur, o su nuėmimu ir montavimu klientai kartais sumoka apie 300–400 Eur. Tokią sumą nesunku sumokėti du kartus. Jei tikroji priežastis, pavyzdžiui, sutrikęs alyvos tiekimas ar įtrūkusi žarna, lieka nepašalinta, net tinkamai atnaujinta turbina gali greitai sugesti vėl.
Naujas garsas, juodi dūmai ar alyva žarnose nėra požymiai, su kuriais galima važinėti iki kito alyvos keitimo. Kol gedimas apsiriboja nuotėkiu ar žarna, remontas dar kainuoja palyginti nedaug, tačiau kai alyva pasiekia dyzelinio variklio cilindrus, sprendimą jau gali priimti pats variklis.
