Automagistralė, lapkričio pradžia, spidometras rodo 120 km/h. Dar spalį tai buvo leistina. Šiandien tai jau greičio viršijimas 10 km/h, o už jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnio 1 dalį skiriamas įspėjimas, ne bauda. Bauda prasideda tik tada, kai greitis viršijamas daugiau nei 10 km/h. Tik leistinos paklaidos KET nenumato: 127 punktas reikalauja važiuoti neviršijant leistino greičio, ir tiek.
Riba tarp įspėjimo ir baudos – vienas kilometras per valandą
ANK 416 straipsnio 1 dalyje parašyta „iki dešimt kilometrų per valandą“, o 2 dalyje – „daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt“. Taigi 10 km/h virš ribos dar baigiasi įspėjimu, o 11 km/h – jau bauda nuo 12 iki 30 eurų. Pareigūnas čia neturi pasirinkimo. Už 1 dalyje numatytą pažeidimą sankcija tik viena – įspėjimas, todėl baudos skirti negalima.
Toliau skalė kyla staigiai. Viršijus daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h, bauda siekia nuo 30 iki 90 eurų, o daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h – jau nuo 120 iki 170 eurų. Plačiau – greičio baudų skalė.
Tad ar dešimt kilometrų per valandą galima „pasiimti“ kiekvieną kartą, kai skubate?
Įspėjimas – ne tas pats, kas nieko
ANK 23 straipsnyje įspėjimas įvardytas kaip administracinė nuobauda, šalia baudos ir viešųjų darbų. 24 straipsnis jį apibrėžia kaip „oficialų rašytinį fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimą“. Tai ne žodinis pareigūno pamokymas pakelėje, o oficialus rašytinis sprendimas, kuris lieka užfiksuotas.
Svarbiausia, kas vyksta po jo. Pagal ANK 40 straipsnį pažeidimas laikomas pakartotiniu, jei per metus padarote kitą to paties straipsnio numatytą nusižengimą. Tas pats 416 straipsnis apima visus greičio viršijimus – nuo 1 km/h iki daugiau nei 50 km/h. O ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas pakartotinumą įvardija kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Jei po įspėjimo per tuos metus užfiksuojamas, tarkime, 15 km/h viršijimas, bauda gali būti skiriama ne nuo 12 eurų, o arčiau intervalo viršutinės ribos. Įspėjimas nemokamas. Antras kartas – nebūtinai.
Metai skaičiuojami nuo nuobaudos įvykdymo, o padarius naują pažeidimą terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Mūsų nuomone, įspėjimą verčiau laikyti geltona kortele nei nuolaida.
Greičio viršijimas 10 km/h lapkritį – riba pasislinko
Nuo lapkričio iki kovo pabaigos KET 131.1 papunktis lengviesiems automobiliams automagistralėse ir greitkeliuose leidžia važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu. Vasarą automagistralėse leidžiama 130 km/h, greitkeliuose – 120 km/h. Įprasti 120 km/h automagistralėje dabar jau reiškia viršijimą 10 km/h, t. y. įspėjimą. Važiuojant kaip vasarą, 130 km/h, viršijimas siekia 20 km/h, o tai jau bauda nuo 12 iki 30 eurų. Plačiau – žiemos greičio riba automagistralėse.
Pradedantiesiems vairuotojams riba dar žemesnė ir galioja ištisus metus. KET 131.2 papunktis jiems automagistralėse leidžia 100 km/h, greitkeliuose – 90 km/h, keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/h. Tie patys 110 km/h automagistralėje pradedančiajam jau yra 10 km/h viršijimas.
Kur kas jautriau tai jaučiama mažesniu greičiu. Stovėjimo aikštelėse KET 130 punktas leidžia 20 km/h, tad 10 km/h viršijimas ten reiškia pusę leistino greičio. Teisiškai tai vis dar tik įspėjimas, bet stabdymo kelias tarp automobilių ir pėsčiųjų jau visai kitas.
Kai įspėjimas sugrįžta
Įspėjimas nieko nekainuoja, todėl jį lengva pamiršti. Tačiau metus jis lieka kaip atskaitos taškas, ir kitas užfiksuotas greičio viršijimas vertinamas jau atsižvelgiant į jį. Rizikinga pasikliauti ir tuo, kad greitį spėsite numesti pamatę matuoklį. Plačiau – trikojo matuoklio matavimo atstumas.
Žiemą, kai ribos automagistralėse ir greitkeliuose nukrenta iki 110 km/h, įprotis važiuoti „kaip visada“ greičiausiai virsta pirmuoju įspėjimu. Jei jį ignoruosite, kitas užfiksuotas greitis per metus gali kainuoti daugiau nei intervalo minimumas.
