Automobilis žino, kur gyvenate ir kur dirbate. Kameros mato kelią, o navigacija prisimena kiekvieną maršrutą. Dabar BYD duomenų saugumas tapo politiniu klausimu: keliolika Europos Parlamento narių paprašė Europos Komisijos įvertinti, ar šios kiniškos markės automobiliai nekelia grėsmės Europos saugumui.
Kalbama ne apie draudimą pirkti. Klausimai kur kas konkretesni – ar kiniški automobiliai turėtų būti ribojami prie strateginių objektų ir ar BYD apskritai turėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Jei Komisija tokius ribojimus priimtų, jie galėtų būti taikomi visoje ES, taigi ir Lietuvoje.
Ko tiksliai prašo europarlamentarai
Iniciatyvai vadovauja Prancūzijos europarlamentaras François Kalfonas. Lapkričio pradžioje jis ir dar 13 kolegų pateikė Komisijai rašytinius klausimus. Jie prašo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA įvertintų, ar BYD kelia grėsmę, ir apsvarstytų, ar markės nereikėtų įtraukti į didelės rizikos tiekėjų sąrašą.
Nerimą kelia tai, kas šiuolaikiniame automobilyje jau įprasta: kameros, GPS, mikrofonai ir kiti jutikliai. Europarlamentarai baiminasi, kad Kinijoje pagamintų automobilių surinkti duomenys gali pasiekti Kinijos valdžios institucijas. Kalfonas remiasi 2017 m. Kinijos nacionalinės žvalgybos įstatymu, kuris įpareigoja organizacijas ir piliečius bendradarbiauti su valstybės žvalgyba.
Atskirai klausiama, ar kiniškiems automobiliams nereikėtų riboti patekimo į strateginę infrastruktūrą, naudojamą ir civilinėms, ir karinėms reikmėms, bei ar BYD nereikėtų pašalinti iš viešųjų pirkimų. Ar tai reiškia, kad privatus savininkas rytoj negalės važiuoti savo automobiliu? Ne. Visoje ES galiojančio draudimo nėra, o staigių pokyčių privatiems savininkams tikėtis nėra pagrindo.
Kur sprendimai jau priimti
Kalfonas primena, kad tam tikrus ribojimus kiniškiems automobiliams jau taiko Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Izraelis. Lenkijos kariuomenė šių metų pradžioje uždraudė Kinijoje pagamintiems automobiliams įvažiuoti į karinius objektus, o tarnybinių telefonų neleidžiama jungti prie tokių automobilių multimedijos sistemų. Spalio 26 d. JAV kariuomenė uždraudė BYD automobilius Kadenos aviacijos bazėje Japonijoje – draudimas taikomas ir taksi, tiekėjų bei rangovų automobiliams.
Europarlamentaras mini ir Norvegijos atvejį: per kariuomenės pratybas išsinuomoti kiniški automobiliai, kaip pranešama, užfiksavo karių judėjimą ir įvažiavimo į saugomas teritorijas kodus. Lenkijos kariuomenė jau nusprendė. Briuselis – dar tik klausia.
BYD duomenų saugumas – ką atsako gamintojas
„BYD Europe“ naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad Europoje parduodamų automobilių duomenų neperduoda nei BYD bendrovėms, nei trečiosioms šalims Kinijoje. Pasak gamintojo, iš Kinijos neįmanoma pasiekti duomenų, saugomų automobilyje ar debesijoje, o asmeninę informaciją kontroliuoja patys klientai.
Problema ta, kad tokio pažado paprastas pirkėjas patikrinti negali. Jam belieka tikėti. Redakcijos vertinimu, nepriklausomas ENISA vertinimas būtų naudingas abiem pusėms: jei gamintojas sako tiesą, pažadą pakeistų patikrintas faktas, o jei ne – Europa tai sužinotų anksčiau, nei kiniškų automobilių keliuose padaugės dar labiau.
Kodėl klausimas nebėra nišinis
ACEA duomenimis, per devynis šių metų mėnesius BYD Europoje pardavė 283 997 automobilius – beveik 7 000 daugiau nei „Ford“. Markės rinkos dalis siekia 2,7 %. Kartu su SAIC (2,6 %), „Geely“ grupe, kuriai priklauso ir „Volvo“, „Polestar“, „Smart“, „Zeekr“ bei „Lotus“ (3,3 %), ir „Chery“ (2,5 %) keturios kiniškos grupės užima apie 11,1 % Europos rinkos.
Gamintojas plečiasi toliau. 2027 m. Europoje laukiamas septynvietis elektrinis visureigis, o hibridinis pikapas pasieks daugiau rinkų. Kuo daugiau tokių automobilių, tuo dažniau jų kameros pravažiuos pro uostus, elektrines ar karinius dalinius.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Privačiam BYD savininkui Lietuvoje šiandien niekas nesikeičia: automobilį galima registruoti, apdrausti ir vairuoti kaip anksčiau. Pirmiausia pokyčius pajustų valstybės įstaigos, jei Komisija nuspręstų riboti viešuosius pirkimus, ir žmonės, dirbantys strateginiuose ar kariniuose objektuose. Tiems, kurie Kinijoje pagamintu automobiliu tarnybos reikalais vyksta į Lenkijos karinius objektus, ribojimai galioja jau dabar.
Dalį duomenų srauto vairuotojas gali riboti pats. Gamintojo programėlėje ir automobilio meniu verta patikrinti, kurios funkcijos naudoja vietos duomenis, mikrofoną ir kameras, ir išjungti nereikalingas. Pagal BDAR 15 straipsnį kiekvienas gali paprašyti gamintojo nurodyti, kokius jo asmens duomenis šis tvarko, o kilus abejonių – kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Kol kas tai tik klausimai, į kuriuos Komisija dar turi atsakyti. Tačiau kryptis aiški: kiniškų markių dalis Europoje auga, o kartu stiprėja ir spaudimas nustatyti, kas ir kokius automobilio surinktus duomenis gali matyti. Jei BYD būtų pripažinta didelės rizikos tiekėja, tikėtina, kad tokių pačių klausimų sulauktų ir kiti kiniški gamintojai.
_(54537517808).jpg){kind=link}