„Aliumininis variklio blokas – vadinasi, modernus ir lengvas variklis.“ Tokį argumentą perkant naudotą automobilį yra girdėjęs ne vienas pirkėjas, ir jis tik pusiau teisingas. Aliuminis iš tiesų lengvesnis už ketų ir geriau atiduoda šilumą. Tačiau jis minkštesnis, jautresnis perkaitimui, o rimtai pažeistą bloką ne visada įmanoma sutaisyti už protingą kainą.
Lapkritį, kai naktimis jau šąla, ši tema įgauna praktinę prasmę. Aušinimo sistema, kurią prieš žiemą verta patikrinti bet kuriame automobilyje, aliumininiam blokui reiškia daugiau nei įprastą profilaktiką. Kodėl ketus iš variklių taip ir neišnyko ir ką tikrinti, jei perkate automobilį su aliumininiu bloku?
Ką iš tikrųjų duoda aliuminis
Pagrindinis aliuminio pranašumas – masė. Medžiagų duomenų bazės „MakeItFrom“ duomenimis, aliuminio lydinių tankis siekia apie 2,7 g/cm³, pilkojo ketaus – apie 7,5 g/cm³. Tokio pat tūrio aliuminio detalė sveria maždaug 2,8 karto mažiau. Lengvesnis variklis mažiau apkrauna priekinę ašį, todėl geriau pasiskirsto masė, automobilis tiksliau reaguoja į vairą, o mažesnė bendra masė padeda taupyti degalus.
Antras pranašumas – šilumos laidumas. Lietinių aliuminio lydinių šilumos laidumas siekia apie 120 W/(m·K), ketaus – apie 46 W/(m·K), tad aliuminis šilumą iš cilindrų sienelių aušinimo skysčiui perduoda gerokai sparčiau. Be to, jis atsparesnis korozijai. Gamintojams tai leidžia kurti kompaktiškesnius ir efektyviau aušinamus variklius.
Kiek kilogramų iš tikrųjų sutaupoma
Čia laukia pirmas netikėtumas. Ketaus liejimo technologijas kurianti bendrovė „SinterCast“ savo analizėje nurodo, kad tipinio 1,6 litro keturių cilindrų variklio atveju aliumininio ir ketinio variklio masės skirtumas paprastai nesiekia 10 kg. 2022 m. Vienos motorų simpoziume „Tupy“, „Ricardo“ ir „SinterCast“ pristatė 1,2 litro trijų cilindrų benzininio variklio versiją su kompaktinio grafito ketaus bloku, kuri sveria tiek pat, kiek aliumininė.
Žinoma, šie duomenys – iš ketaus pramonės, kuri suinteresuota savo medžiaga. Gamintojams kiekvienas kilogramas svarbus siekiant ES taršos normų, todėl aliuminis tapo standartu daugelyje naujų lengvųjų automobilių. Bet ar keliais kilogramais lengvesnis variklis kasdien važinėjant mieste jaučiamas labiau nei sąskaita po perkaitimo?
Kur ketus vis dar pranašesnis
Aliuminis minkštesnis už ketų – tiek grynas, tiek lydiniuose. Esant didelėms apkrovoms jis lengviau deformuojasi ir pažeidžiamas. Todėl ketus išlieka ten, kur cilindruose susidaro labai aukšti slėgiai: sunkiųjų krovininių automobilių ir kitų didelėms apkrovoms skirtų variklių blokuose. Ten tvirtumas svarbesnis už kelis sutaupytus kilogramus.
Kitas veiksnys – kaina. Aliuminis pats savaime brangesnė žaliava, o lydinių gamyba ir apdirbimas gamybą dar pabrangina. Ypač brangūs iš vieno aliuminio ruošinio išfrezuoti blokai (angl. billet), naudojami daugiausia sportiniuose varikliuose. Kita vertus, serbų automobilių portalas „Auto Republika“ pastebi, kad dėl aliuminio atsparumo korozijai bendras skaičiavimas per visą variklio eksploatacijos laiką ne visada būna ketaus naudai.
Daugelis šiuolaikinių aliumininių blokų yra hibridai: į aliuminio korpusą įlietos ketaus cilindrų įvorės, kurios atlaiko trintį. Tokį sprendimą turi, pavyzdžiui, vokiškas 1,4 litro turbininis EA211 variklis. Tokie hibridai turi savo silpnybę – aliuminis ir ketus kaistant plečiasi nevienodai, todėl stipriai perkaitus jų sandūra patiria papildomą įtampą. Plačiau – 1,4 TSI EA211 variklio silpnybės.
Perkaitimas – brangiausia aliumininio variklio bloko silpnybė
Geras šilumos laidumas turi kitą pusę. Aukštoje temperatūroje aliuminio stiprumas mažesnis nei ketaus, todėl perkaitęs blokas gali deformuotis ar net įtrūkti. Klastingiausia tai, kad atvėsus pakitę bloko matmenys ir geometrija gali likti visam laikui. Metalas į pradinę formą nebegrįžta.
Be to, aliuminis gali būti rimtai pažeistas dar prieš pasirodant aiškiems simptomams. Jei temperatūros rodyklė pakilo, sustojote, variklis atvėso ir vėl veikia – atrodo, kad viskas baigėsi. Gal ir smulkmena. Kol po kelių savaičių aušinimo skystis nepradeda dingti be jokio matomo nutekėjimo. Per nelygią bloko ar galvutės plokštumą ilgainiui ima prasiskverbti degimo dujos, o tarpinė nebeatlaiko.
Žiemą prie perkaitimo rizikos prisideda šaltis. Vanduo užšaldamas išsiplečia maždaug 9 %, todėl per silpnas, daug vandens turintis aušinimo skystis per šalčius gali suskaldyti bet kokį bloką – ir aliumininį, ir ketinį. Koncentraciją refraktometru galima patikrinti per kelias minutes. Senas skystis turi ir kitą bėdą: išsekę korozijos inhibitoriai nebeapsaugo aliuminio kanalų, todėl skystį verta keisti gamintojo nurodytu intervalu ir pilti tik tinkamos specifikacijos.
Remontas – kartais pigiau keisti nei taisyti
Nedidelius aliuminio pažeidimus kartais galima sutvarkyti TIG (argoniniu) suvirinimu. Tam reikia tinkamos įrangos ir patirties, kurią turi ne kiekvienas servisas. Rimtesnės deformacijos ar įtrūkimai dažnai reikalauja sudėtingo mechaninio apdirbimo, o kartais lieka viena išeitis – keisti visą bloką. Senesniam automobiliui tokia sąskaita gali viršyti jo vertę.
Ketiniai blokai čia turi aiškų pranašumą: susidėvėję cilindrai paprastai išgręžiami iki remontinio dydžio, ir variklis tarnauja toliau. Su aliumininiais blokais, ypač turinčiais plonas įvores ar specialią cilindrų dangą, tai ne visada įmanoma. Gerai žinomas pavyzdys – japoniški varikliai. Amerikiečių leidinys „SlashGear“ rašo, kad 1,8 litro 1ZZ-FE variklio, montuoto, be kita ko, į „Toyota Corolla“ ir „Toyota Avensis“, aliumininis blokas buvo taisomas, bet ketaus cilindrų įvorės – ne, todėl bet koks jų pažeidimas reikalavo keisti visą bloką. 2,4 litro 2AZ-FE variklio, naudoto „Toyota RAV4“ ir „Toyota Camry“ modeliuose, aliumininio bloko, to paties leidinio teigimu, atkurti buvo neįmanoma.
Bloko pažeidimai nėra vien aliuminio problema – jų pasitaiko ir tarp ilgaamžiais laikomų variklių. Plačiau – ilgaamžių variklių silpnosios vietos.
Redakcijos vertinimu, aliumininis blokas pats savaime nėra nei privalumas, nei trūkumas. Lemia variklio paskirtis, darbo parametrai ir tai, kaip jis buvo prižiūrimas, ypač ar kada nors rimtai perkaito.
Ką patikrinti prieš perkant automobilį su aliumininiu bloku
Skelbime parašyta „variklis be priekaištų“. Servise atliktas aušinimo sistemos testas kartais papasakoja kitą istoriją. Perkaitimo pėdsakai ne visada matomi iš karto, todėl apžiūrint naudotą automobilį verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- aušinimo skysčio lygį išsiplėtimo bakelyje ir jo spalvą – alyvos dėmės ar rusvos nuosėdos yra blogas ženklas;
- alyvos pildymo angos dangtelio vidų – šviesios, majonezą primenančios nuosėdos gali reikšti, kad skystis patenka į alyvą (nors trumpos kelionės žiemą irgi palieka kondensato);
- burbulus bakelyje veikiant varikliui ar slėgį aušinimo sistemoje dar šaltame variklyje – tai degimo dujų patekimo požymis, kurį servise patvirtina CO2 testas;
- serviso istoriją – pakeista galvutės tarpinė ar šlifuota galvutė gali liudyti buvusį perkaitimą;
- aušinimo skysčio temperatūrą per OBD diagnostiką – ji turi stabiliai pasiekti darbinę ir nešokinėti važiuojant.
Jei bent vienas požymis kelia abejonių, prieš pasirašydami pirkimo sutartį paprašykite, kad servisas atliktų aušinimo sistemos slėgio ir degimo dujų testą. Jei testas patvirtina degimo dujas aušinimo sistemoje ar istorija rodo rimtą perkaitimą, tokio automobilio geriau atsisakyti arba derėtis, įvertinus galimą bloko remontą.







