Jau daugelį metų didieji pasaulio miestai kovoja su eismo spūstimis ir diskutuoja, ar geriausia būtų plėsti kelių infrastruktūrą, ar tobulinti viešąjį transportą. Tačiau Manhatano valdžios institucijos rado kitokį būdą – įvesti spūsčių mokestį. Rezultatai buvo tiesioginiai – smarkiai sumažėjo transporto priemonių skaičius saloje ir gauta nemažai pajamų viešajam transportui gerinti.
Kaip Manhatane vienu paprastu pakeitimu sumažintas eismas
Nuo 2024 m. sausio 5 d. kiekvienas vairuotojas, įvažiuojantis į Manhatano verslo rajoną į pietus nuo 60-osios gatvės, privalo mokėti 9 JAV dolerių (8,30 Eur) mokestį už spūstis. Mokestis renkamas per elektroninius automobilių numerių skaitytuvus, užtikrinant automatinį mokėjimą vieną kartą per dieną, nepriklausomai nuo įvažiavimų skaičiaus.
Šia priemone siekiama atgrasyti nuo nereikalingų kelionių automobiliu, skatinti naudotis viešuoju transportu ir kartu mažinti spūstis. Niujorko transporto institucija apskaičiavo, kad per pirmuosius metus iš šios sistemos bus surinkta daugiau kaip 500 mln. dolerių (460 mln. eurų) – lėšos bus reinvestuotos į miesto transporto sistemą.
Kas pasikeitė Manheteno gatvėse?
Įvedus spūsčių mokestį, pokyčiai buvo nepaprasti:
- Padidėjo eismo greitis: Dabar važiuojantys į Manhataną tuneliais ir tiltais per Hadsono ir Rytų upes sutrumpėjo 10-30 proc.
- Išaugo viešojo transporto naudojimas: Važiuojančiųjų metro padaugėjo 7,3 % darbo dienomis ir 12,2 % savaitgaliais, o autobusų paslaugos tapo gerokai efektyvesnės.
- Miesto centre sumažėjo transporto priemonių: Anksčiau į Manhatano verslo rajoną kasdien įvažiuodavo daugiau kaip 700 000 automobilių, o vidutinis greitis sumažėdavo tik iki 11 km/val. Įvedus naująjį spūsčių mokestį, automobilių skaičius smarkiai sumažėjo, todėl pagerėjo oro kokybė, o gatvės tapo saugesnės pėstiesiems ir dviratininkams.
- Pajamos, skirtos tranzitui gerinti: 80 % surinktų lėšų bus skirta metro ir autobusų eksploatacijai, o likusieji 20 % – priemiestinio geležinkelio paslaugoms, taip užtikrinant platesnę judumo naudą visai Niujorko metropolinei zonai.
Ar šis modelis galėtų veikti Europos miestuose?
Keletas Europos miestų jau išbandė spūsčių apmokestinimą ir pasiekė įvairių rezultatų.
- 2003 m. Londonas įvedė panašų mokestį ir 30 proc. sumažino eismą miesto centre bei gerokai sumažino taršą.
- Stokholme įvedus spūsčių mokestį, eismas sumažėjo 25 proc. ir gerokai sumažėjo išmetamo CO2 kiekis.
- Milane 2012 m. įvesta spūsčių zona, dėl kurios pagerėjo oro kokybė ir 28 % sumažėjo eismo intensyvumas.
Atsižvelgiant į teigiamus Niujorko ir kitų miestų rezultatus, ar Lietuvos miestams, pavyzdžiui, Vilniui ar Kaunui, galėtų būti naudingi panašūs spūsčių mokesčiai? Ar vairuotojai būtų linkę persėsti į viešąjį transportą, važiuoti dviračiais ar kartu su kitais automobiliais, jei būtų įvestos finansinės paskatos?
Ar pritartumėte spūsčių mokesčiui Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, jei tai reikštų mažesnį eismą, švaresnį orą ir geresnį viešąjį transportą? Pasidalykite savo mintimis komentaruose!
