2025 m. balandį Europos Komisija pasiūlė tai, ko Lietuvos vairuotojai labiausiai bijojo: kasmetinę privalomą techninę apžiūrą visiems automobiliams, vyresniems nei 10 metų. Lietuvoje tai būtų palietę apie 1,5 mln. transporto priemonių — daugiau nei 80 % viso šalies parko. 2025 m. gruodį ES Taryba priėmė poziciją, kuri Lietuvai atvėrė kitą kelią. Bet galutinis žodis dar nepasakytas.
Kas nutiko Briuselyje ir kodėl tai svarbu
ES Taryba gruodžio posėdyje nusprendė neįtvirtinti privalomos kasmetinės apžiūros kaip vieningo ES standarto. Vietoj to valstybėms narėms paliekama teisė pačioms nustatyti techninių apžiūrų periodiškumą pagal nacionalines aplinkybes — automobilių parko amžių, infrastruktūrą ir ekonomines sąlygas.
Tai reiškia: Lietuva neprivalo keisti dabar galiojančios sistemos. Lengviesiems automobiliams pirmoji apžiūra atliekama po trejų metų nuo registracijos, vėliau — kas dvejus metus. Ši tvarka išlieka.
Tačiau Tarybos pozicija — tik vienas iš trijų trilogos etapų. Dabar paketą svarsto Europos Parlamentas, o galutinis sprendimas priimamas derybose tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento. Parlamentas gali siūlyti griežtesnes nuostatas.
Kodėl Lietuva kovojo — ir kokiais argumentais
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ES transporto ministrų tarybos posėdyje pateikė konkrečius skaičius: kasmetinė apžiūra per dvejus metus sukurtų daugiau nei 38 mln. eurų administracinę naštą vairuotojams ir sistemai. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilio amžius — netinkamas saugos kriterijus: svarbesnė yra techninė būklė, vairuotojų elgesys ir kelio infrastruktūra.
„Transeksta” asociacijos atstovas Renaldas Gabartas pridūrė, kad liberalizavus apžiūras — t. y. leidus jas atlikti įprastiems servisams, kaip siūlė kai kurie Seimo nariai — korupcijos ir interesų konflikto rizika labai išaugtų. Estijos ir Lenkijos patirtis, kur buvo išbandytas liberalusis modelis, parodė: kainos pakilo, o parko būklė nepagerėjo.
Kas keičiasi tikrai — ir ko daugelis dar nežino
Net ir išlaikant dviejų metų intervalą, naujasis ES paketas numato reikšmingus pokyčius techninių apžiūrų turinyje. Nuo 2028–2030 m. (tikėtinas įsigaliojimo laikotarpis) apžiūros centrai turės tikrinti:
- Elektromobilių akumuliatorių būklę ir įkrovimo sistemas
- ADAS sistemas — automatinį stabdymą, juostų stebėjimą, greičio valdymą
- OBFCM modulio duomenis — nuo 2021 m. visuose naujuose ES automobiliuose montuojamas modulis fiksuoja realų kuro sunaudojimą ir emisijas. Techninėje apžiūroje bus tikrinama, ar šie duomenys atitinka normas ir ar sistema nebuvo deaktyvuota
- Odometrų rodmenis — įrašomi nacionalinėse duomenų bazėse, keičiamasi tarp ES šalių
Ar žinojote, kad Start-Stop sistemos nuolatinis išjungimas programiškai — praktika, paplitusi tarp vairuotojų — naujoje TA sistemoje gali tapti pažeidimu, fiksuojamu per OBFCM duomenis? Tai vienas praktinių pokyčių, apie kurį beveik nekalbama.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui dabar
Kol kas — nieko nesikeičia. Apžiūros kas dvejus metus išlieka standartu. Tačiau vairuotojams, turintiems automobilius su elektroninėmis sistemomis, verta žinoti: TUV NORD Lietuva jau dabar gali atlikti OBD diagnostiką registruojantis per tuv-nord.lt — tai leis iš anksto įvertinti, ar automobilis atitiks būsimus reikalavimus.
Galutinis trilogos sprendimas tikėtinas 2026–2027 m. Įsigaliojimas — ne anksčiau kaip 2028–2030 m. Lietuva per tą laiką sieks ir kito tikslo: kad kitoje ES šalyje atlikta techninė apžiūra būtų pripažįstama visoje Sąjungoje ilgiau nei pusmetį.
Redakcijos vertinimu, Lietuvos pozicija šiose derybose buvo pagrįsta — ne tik ekonominiais argumentais, bet ir faktu, kad automobilių amžius ir techninė būklė yra skirtingi dalykai. Tačiau OBFCM ir elektronikos tikrinimo kryptis yra teisinga: būtent čia slepiasi realios saugos ir emisijų problemos, o ne dokumente nurodytais metais.
