Automobilis stovėjo saulėje vos 20 minučių, o salone jau 50 °C. Po 40 minučių – 60 °C. Vairuotojas įsėda, įjungia kondicionierių didžiausiu galingumu, nukreipia oro srautą tiesiai į veidą – ir po kelių minučių pajunta, kad reaguoja į kelią lėčiau nei įprastai. Tai ne įsivaizduojama situacija: kai temperatūra salone siekia 27 °C, vairuotojo reakcijos greitis sumažėja daugiau nei 20 %, palyginti su 21 °C.
Kodėl tai saugumo, o ne tik komforto klausimas
Karštis salone veikia ne vien savijautą. Sulėtėjusi reakcija tiesiogiai didina avarijos tikimybę – ypač mieste, kur reikia greitai reaguoti į stabdančius automobilius ar pėsčiuosius, arba per ilgesnes keliones, kai nuovargis kaupiasi. Ar tai reiškia, kad kondicionierius – vien prabanga? Priešingai: šiais laikais jis yra tiesiogiai susijęs su saugiu vairavimu, ne tik komfortu.
Rizika didesnė ir keleiviams – ypač mažiems vaikams bei pagyvenusiems žmonėms, kuriems perkaitimas gali sukelti pavojingą dehidrataciją ar šilumos smūgį greičiau nei suaugusiam vairuotojui.
Optimali temperatūra ir dažniausios klaidos
Idealia laikoma 19–23 °C salono temperatūra. Jei per kelionę dažnai lipate lauk ir vėl į automobilį, skirtumas tarp salono ir lauko temperatūros neturėtų viršyti 10 °C – taip išvengsite šiluminio šoko organizmui.
Dažniausios klaidos, kurias daro net patyrę vairuotojai: oro srautas nukreipiamas tiesiai į veidą ar galvą (didina peršalimo, ausų ar sinusų uždegimo riziką); nustatoma per žema temperatūra „kad greičiau atvėstų”; automobilis neišvėdinamas prieš įjungiant kondicionierių, nors karštą orą iš salono tiesiog galima išleisti pravėrus dureles ar langus prieš įsėdant; eisme nenaudojama recirkuliacija, todėl į saloną patenka ne tik vėsus oras, bet ir gatvės išmetamosios dujos iš priekyje važiuojančių automobilių.
Filtras ir higiena – ne mažiau svarbu nei temperatūra
Oro kokybė salone priklauso nuo salono filtro būklės – jį rekomenduojama keisti bent kartą per metus. Užsikimšęs filtras praleidžia dulkes, žiedadulkes ir mikroorganizmus, o tai ypač jaučiama alergiškiems žmonėms.
Ne mažiau svarbu bent kartą per metus dezinfekuoti pačią kondicionavimo sistemą – drėgnose garintuvo vietose kaupiasi pelėsis ir bakterijos, kurios, įjungus ventiliaciją, patenka tiesiai į kvėpuojamą orą. Lietuvos autoservisuose dezinfekcija paprastai kainuoja apie 45 eurus, o šaltnešio (freono) papildymas – nuo 39 iki 60 eurų, priklausomai nuo serviso.
Ką daryti, jei kondicionierius silpsta
Jei sistema nebeatšaldo taip, kaip anksčiau, dažniausia priežastis – šaltnešio nuotėkis arba nesandari sistema. Sunku nepastebėti, kad daugelis vairuotojų šį požymį ignoruoja metų metus, kol kondicionierius nustoja veikti visai – nors reguliarus sandarumo patikrinimas kainuoja gerokai mažiau nei visos sistemos remontas.
Prieš kitą karštą dieną patikrinkite tris dalykus: ar salono filtras keistas per pastaruosius metus, ar oro srautas nukreiptas į stiklą ir kojas, o ne į veidą, ir ar automobilis bent trumpai išvėdintas prieš įsėdant. Šie trys žingsniai kainuoja kelias minutes, bet tiesiogiai veikia jūsų reakcijos greitį kelyje.
