Nors daugumai žmonių vairavimas be pažymėjimo reikštų baudą ar net teisinę atsakomybę, karalienė Elžbieta II buvo išimtis. Ji visą gyvenimą galėjo vairuoti be jokių teisių – ir tai buvo visiškai teisėta. Paaiškiname, kodėl ši privilegija jai galiojo ir kaip tai atrodytų Lietuvos kontekste.
Unikali išimtis įstatymuose
Elžbieta II buvo vienintelis žmogus Jungtinėje Karalystėje, kuriam teisėtai nereikėjo vairuotojo pažymėjimo. Taip yra todėl, kad Didžiosios Britanijos pažymėjimai oficialiai išduodami monarcho vardu. Kadangi ji pati buvo monarchė, pažymėjimo jai nereikėjo – ji laikyta „teisės šaltiniu“.

Be teorijos, praktikos ar registracijos
Karalienė neturėjo laikyti teorijos ar praktikos egzamino, nereikėjo atnaujinti dokumentų ar mokėti mokesčių už savo automobilį. Net automobilių numeriai nebuvo privalomi ant jos naudojamų transporto priemonių.
- Galėjo legaliai vairuoti viešuosiuose keliuose be pažymėjimo
- Nereikėjo mokėti kelių mokesčių ar registruoti transporto priemonių
- Karalienės apsauga praktiškai užtikrino, kad ji niekada nebus sustabdyta
Ar karalienė tikrai vairavo?
Taip. Elžbieta II ne tik vairavo – ji tai mėgo. Dar Antrojo pasaulinio karo metais ji tarnavo Moterų pagalbos tarnyboje (Auxiliary Territorial Service), kur išmoko vairuoti ir pati remontuodavo automobilius. Vėliau dažnai buvo matoma vairuojanti „Land Rover“ ar kitus britiškus automobilius privačiose valdose.
Ar tai būtų leidžiama Lietuvoje?
Ne. Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET), kiekvienas asmuo, vairuojantis motorinę transporto priemonę viešajame eisme, privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Net ir Prezidentui ar Seimo pirmininkui šios taisyklės galioja be išimčių.
Ši išimtis galioja Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos teisės aktai skiriasi.
Teisinė privilegija ar simbolinė teisė?
Teisininkai ir konstitucijos ekspertai šią išimtį vadina daugiau simboline nei praktine. „Tai labiau konstitucinė ypatybė nei teisinė spraga“, – sako britų teisės analitikas Thomas White. Monarchas Didžiojoje Britanijoje nėra laikomas paprastu piliečiu, todėl kai kurie įstatymai jam netaikomi.
Karalienės neliečiamybė – ne tik keliuose
Elžbietai II nereikėjo ne tik teisių – ji neturėjo ir paso. Šie išskirtiniai atvejai susiję su „suvereniteto neliečiamumo“ (angl. sovereign immunity) principu, kurio Lietuvoje netaikoma.
Ar po Elžbietos II kas nors keičiasi?
Karūną perėmus Karoliui III, teisinės privilegijos išlieka, tačiau vis garsiau kalbama apie monarchijos modernizavimą. Visuomenė vis dažniau klausia, ar tokios išimtys vis dar pateisinamos šiuolaikinėje valstybėje.
Kaip manote jūs? Ar tokios išimtys turėtų egzistuoti? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!






