Jei kada nors palikote automobilį antroje eismo juostoje su įjungtais avariniais žibintais galvodami „juk tik dviem minutėms“ – ši informacija skirta jums. Nes Kelių eismo taisyklių 91 punkte yra vienas žodis, kuris nulemia, ar toks sustojimas apskritai teisėtas. Ir daugelis vairuotojų jo nepastebi.
Aštuoni atvejai, kai avariniai žibintai privalomi
KET 91 punktas nurodo, kad avarinė šviesos signalizacija, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:
- priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama;
- įvykus eismo įvykiui;
- tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;
- sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui;
- kai transporto priemonė velkama arba vežama užkėlus jos priekį ar galą;
- kai vairuotojas akinamas;
- kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;
- vaikų įlaipinimo ar išlaipinimo iš transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.
Tas vienas lemiamas žodis
Atkreipkite dėmesį į pirmąjį punktą: „priverstinai sustojus“. Ne „sustojus“, o būtent priverstinai – tai yra tada, kai vairuotojas neturi kito pasirinkimo dėl techninio gedimo, eismo įvykio ar staiga iškilusio pavojaus. Sprendimas pastatyti automobilį prie parduotuvės „tik akimirkai“ nėra priverstinis sustojimas jokia prasme. Ir būtent todėl avariniai žibintai tokio sustojimo neįteisina – jie tiesiog signalizuoja apie pavojų, o pareigos laikytis kitų taisyklių nepanaikina.
Kodėl tai gali kainuoti dvigubai
Bet ar bloguoju atveju gresia tik viena bauda? Nebūtinai. Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalis numato, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Tuo pat metu to paties straipsnio 1 dalis atskirai numato baudą nuo 30 iki 90 eurų už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą – o avariniai žibintai būtent tokiu signalu ir yra. Įjungti juos be realios priežasties reiškia riziką gauti ne vieną, o du atskirus nusižengimus.
Ko beveik niekas nedaro po priverstinio sustojimo
Ir čia dažniausiai pamirštama antroji pareigos pusė. KET 92 punktas nurodo: jeigu avarinės signalizacijos nėra arba ji sugedusi, o sustojama ten, kur draudžiama, arba įvykus eismo įvykiui, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur automobilį kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jo mažiau kaip 100 metrų – privaloma nedelsiant pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 metrų, ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
Vienintelė situacija, kai avariniai iš tikrųjų kažką leidžia
Tokia išimtis KET egzistuoja, tik ne ten, kur dauguma tikisi. Pagal 143 punktą, neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sustoti leidžiama būtent įjungus avarinę šviesos signalizaciją. Stovėti tokiose vietose vis tiek galima tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. Tai vienintelis atvejis, kai įjungti avariniai žibintai keičia sustojimo teisėtumą – ir jis neturi nieko bendra su parkavimu mieste.
Praktinė išvada trumpa: prieš įjungiant avarinius verta savęs paklausti, ar sustojimas iš tikrųjų priverstinis. Jei atsakymas „ne, tiesiog patogu“ – geriau paieškoti teisėtos vietos už kelių dešimčių metrų.
