Vasarą itin populiaru keliauti po Latviją ir Estiją automobiliu, tačiau vos pervažiavus sieną gali nustebinti kita vairavimo kultūra. Nuo skirtingo požiūrio į greičio viršijimą iki nerašytų kelių taisyklių – šie niuansai gali nulemti, ar kelionė bus sklandi, ar kupina streso. Pateikiame pagrindinius vairavimo skirtumus Baltijos šalyse ir ekspertų patarimus.
Lietuviai – greičio mėgėjai
Nors greičio viršijimas būdingas visoms trims Baltijos šalims, Lietuvoje vairuotojai dažniau paspaudžia akseleratorių. Automobilių žurnalistas ir bandytojas Vitoldas Milius aiškina, kad priežastis – skirtinga kontrolės sistema.
„Turime stacionarių matuoklių, ypač vidutinio greičio ruožuose, bet trūksta gyvos kontrolės. Vairuotojai dažnai paiso taisyklių tik ten, kur žino, kad yra stebimi“, – sako jis.
Latvijoje situacija keitėsi įvedus nežymėtus policijos automobilius. „Tave gali nufotografuoti iš bet kurios pusės ir niekada nežinai, kur jie yra. Tai sukuria įtampą, bet ir keičia elgesį“, – teigia V. Milius.
Estijoje kontrolė dar aktyvesnė – ne tik greičio matuokliai, bet ir dažni policijos reidai. „Ten net 1–2 km/h viršijimas gali būti fiksuojamas. Vairuotojai elgiasi drausmingiau, nes sistema tiesiog veikia“, – tikina jis.
Latvijos „trečia juosta“ ir Estijos tramvajai
Latvijoje kai kur taikomas nerašytas susitarimas – vadinamoji „trečia juosta“. Dviejų juostų kelyje kai kurie vairuotojai traukiasi arčiau kelkraščio, kad praleistų lenkiantįjį.
„Toks manevras veikia tik jei visi kelyje elgiasi darniai. Bet tai rizikinga, ypač jei kelias siauras ar kažkas nespėja sureaguoti“, – aiškina V. Milius. Jis priduria, kad anksčiau taip vairuodavo ir lenkai, bet pagerėjus keliams, tai išnyko.
Kelionė Rygoje ar Taline gali nustebinti tramvajais – jų Lietuvoje neturime, todėl vairuotojai pasimeta. „Staiga prisimeni senus KET mokymus, bet vis tiek pasimeti. Patarimas – stebėti kitus vairuotojus ir neskubėti“, – sako ekspertas.
Nuomos bendrovės: vairuotojai jaučia neužtikrintumą
Automobilių nuomos įmonės patvirtina – net keliaujant į kaimynines šalis vairuotojai teiraujasi apie vietos taisykles. „Skirtumai nėra dideli, bet nepažįstamoje aplinkoje žmonės jaučiasi nejaukiai“, – sako „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Jis pataria visada laikytis KET, stebėti kelio ženklus ir naudotis navigacijos programėlėmis. „Jos ne tik rodo maršrutą, bet ir įspėja apie greičio ribojimus ar kameras“, – pažymi jis.
Pagarba – universali eismo kalba
Ekspertai pabrėžia: svarbiausia – stebėti aplinkinius ir prisitaikyti prie eismo srauto. „Jei elgiesi kitaip nei visi – greičiausiai kažką darai neteisingai“, – sako V. Milius. „Jei abejoji – sustok, pasitikrink. Kelyje „va bank“ būti negali.“
„Visos trys Baltijos šalys turi panašius ES greičio ribojimus – 50 km/h mieste, 90 km/h užmiestyje – bet baudos už pažeidimus gali skirtis keliskart“, – perspėja E. Čiagus.
Laiku parodytas posūkio signalas, atsiprašymas suklydus – tai universalūs ženklai. „Nereikia mokėti estų kalbos, kad vairuotum Estijoje. Signalai suprantami visiems. O pagarba – visur atsakoma pagarba“, – sako V. Milius.
Praktiniai patarimai Lietuvos vairuotojams
- Laikykitės greičio ribojimų – Latvijoje ir Estijoje kontrolė griežtesnė.
- Stebėkite nežymėtus policijos automobilius, ypač Latvijoje.
- Rygoje ar Taline būkite pasiruošę susidurti su tramvajais.
- Naudokite navigacijos programėles – jos įspėja apie ribojimus.
- Stebėkite vietinių elgesį ir prisitaikykite prie eismo srauto.
O kokia jūsų patirtis vairuojant kaimyninėse šalyse? Pasidalinkite komentaruose!
